„Mūsų finansinis pajėgumas dėl to, ką mes padarėme prieš du metus, dabar visiškai apsaugojo visas Lietuvos energetines veiklas, tiekimo veiklas ir Lietuvos Vyriausybei tikrai nereikės eiti ir gelbėti Lietuvos energetikos įmonių“, – trečiadienį bendrovės „Ignitis“ surengtos konferencijos „Energetika iššūkių fone: kuriame etape esame šiandien?“ diskusijoje kalbėjo D. Maikštėnas.
Pasak jo, tokią „Ignitis grupės“ situaciją lėmė prieš dvejus metus įgyvendintas ir tris kartus galimybę skolintis padidinęs pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO), per kurį išplatinta 26,9 proc. grupės akcijų bei pritraukta 450 mln. eurų, taip pat 0,5 mlrd. eurų per metus Lietuvoje ir užsienyje siekiančios investicijos.
D. Maikštėno teigimu, praėjusių metų antroje pusėje Rusijai pradėjus energetinį karą „Ignitis grupės“ apyvartinis kapitalas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tu pat laiku 2021 metais, išaugo daugiau nei 8 kartus.
„Prieškariniais laikais „Igničio“ (pusmečio – BNS) darbinis kapitalas būdavo maždaug iki 100 milijonų eurų. Šiuo metu jis yra viršijęs 800 milijonų (eurų – BNS). Tai reiškia, kad tiek lėšų turime turėti tik tam, kad vykdytume veiklą – tiektume elektrą, dujas ir taip toliau. (...) Ir jis dar auga“, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas.
„Jeigu seniau vieną dujų laivą nupirkti ir atvežti į Lietuvą kainavo 20-30 milijonų eurų, pakilusi iki rekordinių kainų laivo kaina tampa 200–300 milijonų. Tokių laivų, tarkim, yra dešimt per metus, juos reikia atvežti, padėti į saugyklas, parduoti anksčiau, sumokėti vėliau. Vien tai sukuria labai didelį darbinio kapitalo poreikį“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
„Ignitis grupės“ apyvartinis kapitalas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 812,5 mln. eurų – 10,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai (76,4 mln. eurų), rodo grupės ataskaitos.
D. Maikštėnas teigė, jog augant apyvartinio kapitalo poreikiui kai kurių Europos šalių energetikos kompanijos patiria finansinių sunkumų – jos dirba nuostolingai, o įmones tenka gelbėti šalių vyriausybėms.
„Turbūt matomiausias tokio darbinio kapitalo gelbėjimo pavyzdys yra Suomija ir Švedija. Gana neseniai suomiai išskyrė iš biudžeto 10 milijardų eurų, švedai – maždaug 20 milijardų eurų tam, kad padėtų didžiosioms energetikos įmonėms toliau vykdyti veiklą“, – pasakojo D. Maikštėnas.
Pasak jo, sunkumų taip pat patiria Vokietijos bei Prancūzijos energetikos įmonės.
74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų valdo Finansų ministerija, 25,01 proc. – smulkieji investuotojai.
