„Informacija gali paaiškėti įvairiais kanalais. Ir pakeitimu bus įpareigojama, kad prekių užsakovai įsipareigotų patikrinti tas prekes. O mes įvairiausių institucijų turime, kurios galėtų patikrinti. Taip pat gauname papildomos informacijos iš strateginių partnerių. Tai jei informacija paaiškėtų, būtų aktyvuota dalis, šiuo metu veikianti visoms įmonėms, bet tik toms, kur nustatyta, jog jų prekės pasiekia Rusijos rinką“, – aiškino L. Savickas.
„Raštiškas įmonės įsipareigojimas, kurio nesilaikant bus nustatomas draudimas“, – sankciją, kuri bus taikoma tvarką pažeidusioms įmonėms įvardino jis.
Taip ministras reagavo į buvusios premjerės, Ingridos Šimonytės klausimą, kaip bus baudžiamos įmonės pažeidusios ribojimus. Politikė pabrėžė, kad keičiant nutarimą labai daug pasitikėjimo suteikiama bendrovėms.
„Klausydama ministro pasigendu logiško dalyko, dėl kurio būtų galima kalbėti apie tokią schemą. Pirmiausiai, tai, kad jei pažeidimas turi susilaukti sankcijos, reikia priemonių (...) Jeigu tai veiktų kaip licencijavimas, tai grėsmė veiktų kaip labai gera preventyvi priemonė. Bet jei tai pažadas, kad labai nedarau, kokiu būdu draudimas atrodo?“ – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdžio metu klausė I. Šimonytė.
L. Savickas taip pat pabrėžė, kad nutarimo projektu EIM įsipareigoja iki liepos 1 d. nuspręsti, ar reikalingas prekių licencijavimas. Bet, anot ministro, licencijavimas neturėtų būti taikomas universaliai, bet specifinėms prekėms, kurių sąrašas bus sudaromas.
„Kalbant apie patį modelį. Tai iš tikrųjų vienas iš tų punktų kurie bus nutarimų projekte, tai yra ieškoma kaip stiprinti mechanizmą. Ir vienas iš jų ir yra judėjimas link tam tikro licencijavimo. Mes matome, kad kai kuriuose ES valstybėse nėra judama prie viso prekių sąrašo licencijavimo, bet yra įvardinamos prekės ir priemonės su kvalifikaciniais pajėgumais“, – komentavo ministras.
Be to ministras paminėjo, kad taikant griežtesnius ribojimus eksportui toliau reikės bendradarbiauti su Europos Sąjunga (ES), kuri taip pat nuo sausio 1 d. įgyvendino papildomus ribojimus.
„Labai teisinga ir prasminga taikyti ES lygio sprendimus, kurie iš tikrųjų turėtų efektus. Sausio 1 d. iš tikrųjų įsigaliojo ne tik Vyriausybės nutarimas, bet ir ES reglamentas numatęs eilę pasikeitimų. Todėl jis turi platų efektą. Ir todėl siūlyčiau ne ieškoti efektų neturinčių būdų, o ieškoti sprendimų turinčių platų efektą“, – aiškino ministras.
„Šiandienos draudimas neturi efekto, nes prekės galės keliauti per kitus oro uostus“, – apie Lietuvoje taikytus ribojimus teigė jis.
Tačiau L. Savickas taip pat susilaukė kritikos iš konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, kuris pastebėjo, kad dėl to, jog yra pasienyje, Lietuva įprastai taikė griežtesnes sankcijas.
„Nereikia bijoti lyderystės, nes esame pasienis ir per mus eina prekės. Per mus eina ne tik lietuviškos, bet ir visos Europos sankcijos. Ir dažnai mūsų sankcijos būna griežtesnis. Tai natūralu, kad norėjome saugoti savo įvaizdį“, – aiškino Ž. Pavilionis.
„Kokį signalą norint pasiųsti Trumpo administracijai, kad norime laisvinti sąlygas? Nes kiek girdime, Trumpo administracija griežtins sankcijas, tai negerai akiratyje atsirasime“, – klausė jis.
EIM siūlo dvejopos paskirties prekes leisti eksportuoti į ES reglamentuose numatytas trečiąsias šalis ir toliau pilna apimtimi drausti logistiką sausumos transportu. Tikslinant buvusios Vyriausybės priimtą nutarimą, siūloma eksportuotojus įpareigoti kas mėnesį teikti informaciją apie oru eksportuotų prekių pavadinimus, kodus, kiekius, vertę, gavėjus bei galutinius naudotojus.
Anot EIM, ankstesnės Vyriausybės priimtos nuostatos dėl eksporto oru draudimo keičiamos realiais kontrolės mechanizmais, norint užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui.
Nutarimą artimiausiu metu ketinama teikti Vyriausybei, jo svarstymas numatytas sausio 22 d.
ELTA primena, kad apie tai, jog buvusios Vyriausybės priimtą nutarimas dėl nuo sausio įsigaliojusio prekių eksporto draudimo bus ne atšuakiamas, bet tikslinamas, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pranešė praėjusią savaitę.
Anksčiau tarp svarstomų variantų buvo įvardinta ir galimybė išplėsti Trečiųjų šalių, į kurias dvejopos paskirties prekes eksportuoti leidžiama, sąrašas. Šiuo metu sąrašą sudaro šios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Japonija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Islandija.
Iki pernai gruodžio pradžios nutarimo galiojo ribojimai tik žemės transportui, o buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas juos papildė, nuo šių metų sausio pradžios uždraudęs dvejopos paskirties prekes vežti oru.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.
