Vos prieš šešerius metus legalizuotam lošimų verslui gresia rimtas smūgis – jau kitais metais gali būti uždaryta pusė šiuo metu veikiančių kazino, rašo „Sekundė“.
Laisva ranka priėmę Azartinių lošimų įstatymą, šiandien politikai ima nerimauti dėl savo sprendimo pasekmių: didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai daugėja kazino, į juos kasmet plaukia vis didesnis pelnas, o azarto užvaldyti lošėjai jau rašo savanoriškus prašymus, kad būtų nebeįleidžiami į pagundų vietas. Tačiau verslininkai tokį politikų susirūpinimą vadina tariama gerumo akcija prieš artėjančius rinkimus ir siūlo taip pat uždaryti didžiuosius prekybos centrus bei aludes.
Tektų užsidaryti
Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 lošimo namai. Dar keletą kazino artimiausiu laiku žadama atidaryti Vilniuje ir Kaune.
Panevėžyje, be mažesnių lošimo automatų salonų, dirba du didžiuliai lošimo namai: pramogų centre „Egivela“ bei pernai atidarytas „Olympic Casino“.
Plėstis lošimų verslui Lietuvoje po 2001 metais priimto Azartinių lošimų įstatymo didelių kliūčių iki šiol nebuvo. Išduoti leidimus naujiems lošimo namams atidaryti įpareigotos savivaldybės nesistengia itin gilintis į savo sprendimus ir leidžia tokioms įstaigoms laisvai steigtis.
Tačiau visuomenei grėsmingą lošimo namų plėtrą įžvelgė Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma. Dar prieš penkerius metus siūlęs kolegoms riboti tokių įstaigų steigimą, šiandien politikas nerimauja dėl priimto įstatymo pasekmių.
Prieš kelias savaites J.Razma užregistravo Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektą, kuriame siūlo keletą griežtesnių priemonių sumažinant lošimo namų prieinamumą šalies gyventojams.
Geriausiu atveju, atsižvelgiant į galimus verslininkų nuostolius, siūloma įšaldyti dabartinę lošimų verslo rinką ir neleisti steigtis naujiems šių pramogų taškams.
Tačiau kaip tikrąjį išsigelbėjimo ratą nuo prasilošimo konservatorius siūlo sumažinti dabartinį lošimo namų, lošimo automatų, bingo salonų, lažybų bei totalizatorių punktų skaičių.
Jo įsitikinimu, 200 tūkstančių gyventojų turėtų pakakti vienų lošimo namų. O lažybų punktas galėtų veikti ten, kur gyvena ne mažiau kaip 30 tūkst. žmonių.
Tokiu atveju visoje Lietuvoje tektų uždaryti kas antrus lošimo namus bei dalį lažybų punktų.
Panevėžyje liktų vienas kazino ir ne daugiau kaip 4 lažybų punktai. Kokiu būdu vyktų lošimo įstaigų atranka, projekto iniciatorius dar negali pasakyti.
Liberalus įstatymas
„Mane vis pasiekia žinios apie naujus lošimo namus. Dalis jų ruošiasi įsikurti didžiuosiuose prekybos centruose, kur yra daugiausiai pirkėjų ir puiki galimybė įkurti stiprią traukos zoną lošti. Savivaldybės tokiems verslininkams leidimus dalija laisva ranka – turbūt dar nė vienam nebuvo atsakyta“, – „Sekundei“ tvirtino J.Razma.
Politikas sutinka, kad dėl tokio beatodairiško pritarimo atidarinėti vis naujus kazino kalti ir patys įstatymų leidėjai, kurie be jokių apribojimų legalizavo lošimų verslą.
„Dar prieš legalizuojant aš siūliau riboti azartinių lošimo įstaigų steigimą. Tačiau tuomet Seime buvo per daug liberalios pakraipos partijų, kurios nepripažino griežtų suvaržymų. Nors Vakarų Europos valstybėse lošimų sritis itin ribojama ir kontroliuojama. Šiandien jau matome, ką turime“,– teigė J.Razma.
Anot jo, puikiai žinomi atvejai, kai į tokias vietas nesunkiai patenka nepilnamečiai.
O į lošimų verslą suplaukiančios milžiniškos pajamos, politiko tikinimu, galėtų būti panaudotos daug naudingesnei veiklai.
Apie gyventojų praloštas pinigų sumas byloja sparčiai kylantis lošimo verslo pelnas. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, lošimo organizatorių veiklos rodikliai per pastaruosius trejus metus išaugo dvigubai.
Lošimų priklausomybė
„Lošimų priklausomybė – naujas, bet labai pavojingas reiškinys. Lošiantys žmonės ne tik leidžia savo pinigus, nuo jų nukenčia ir kitos sritys. Pavyzdžiui, nuostolių pridaro tokių asmenų nedalyvavimas darbo rinkoje. Dar neaišku, kiek mokesčių mokėtojų lėšų pareikalaus gydymas nuo lošimo priklausomybės. O mūsų medikai dar nepakankamai ir pasirengę gydyti tokius žmones“, – sakė konservatorius.
Save apsiribojusių lošti asmenų 2007 metų pradžioje buvo apie 300. Šie gyventojai savanoriškai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai įteikė prašymus, kad jų nebeįleistų į azartinių žaidimų įstaigas.
„Sekundės“ kalbinta Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro vyriausioji psichiatrė Giedrė Raudonikienė teigė, kad lošimų problema egzistuoja ir mūsų krašte. Tačiau tokių sutrikimų turintys žmonės, anot jos, dar nedrįsta ieškoti rimtos pagalbos.
„Yra tokia problema, tačiau apie ją žinome tik iš anoniminių skambučių. Per šiuos metus pas mus dėl lošimo priklausomybės oficialiai kreipėsi du žmonės, kiti dažniausiai renkasi privačias gydymo paslaugas. Tokio elgesio priežastys turbūt tos, kad šie pacientai nenori viešinti savo bėdų“, – kalbėjo gydytoja.
Ingrida Nagrockienė
