„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad susitarimas padės pasirengti vėžės elektrifikavimui.
„Pasirašę bendradarbiavimo susitarimą jau dabar galime pradėti planuotis resursus ir dėliotis planus tam, kad prasidėjus elektrifikavimo įgyvendinimo etapui būtume pasirengę operatyviai tvirtinti parengtus statinių techninius projektus, sudaryti prijungimo sutartis, išrinkti įrengimo ir pertvarkymo darbų rangovus ir kitus svarbius žingsnius“, – pranešime sakė R. Masiulis.
„Litgrid“ pranešė, kad penktadienį su „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrine įmone „LTG Infra“ bei už europinės vėžės statybas atsakinga bendra Baltijos šalių bendrove „RB Rail“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl elektros perdavimo tinklų parengimo prijungimo prie „Rail Baltica“ projekto traukos pastočių.
Iš viso numatoma parengti penkias vietas „Rail Baltica“ traukos pastočių integracijai į esamą „Litgrid“ tinklą.
„RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas sako, kad susitarimas yra reikšmingas dėl paraiškos elektrifikavimo finansavimui teikimo.
„Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas (...) reikšmingas teikiant paraišką tolesniam „Rail Baltica“ elektrifikavimo finansavimui ir sudaro sąlygas su partneriais sparčiai judėti su darbais toliau“, – pranešime sakė I. Butkauskas.
Už „Rail Baltica“ Lietuvoje atsakingos „LTG Infros“ vadovas Vytis Žalimas sako, kad laiku užtikrintas finansavimas yra viena iš svarbiausių projekto sąlygų.
„Savalaikis finansavimas projektui – viena iš kertinių sąlygų efektyviam projekto vykdymui (...) Kitas svarbus pasirašyto susitarimo aspektas – jame apibrėžti bendradarbiavimo principai, įgalinantys dar vykstant geležinkelio kelio statyboms paraleliai ruoštis kitam svarbiam projekto įgyvendinimo etapui – elektrifikavimui“, – pranešime sakė V. Žalimas.
„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukin
