Kaip nurodo „Litgrid“, liepos 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc. nuo 100 Eur / MWh iki 102 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje daug gamino saulės elektrinės – jų generacija sudarė 40 proc. visos vietinės elektros gamybos. Nepaisant to, didelio elektros perviršio rinkoje nėra, o kainos išlieka teigiamos beveik visą parą. Kitur Europoje stebime vis labiau pasikartojančias situacijas, kai atėjus savaitgaliui ir sumažėjus elektros vartojimui, vidurdienį elektros kainos krenta žemiau 0 Eur / MWh ribos dėl didelio elektros energijos pertekliaus. Itin ryškus pavyzdys yra Vokietija, kur nuo balandžio 7 d. kiekvieną sekmadienio vidurdienį formuojasi neigiama valandinė kaina, vakar ji siekė -49 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 223 GWh iki 225 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 48 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 109 GWh elektros energijos, tai yra beveik ketvirtadaliu mažiau, kaip prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 143 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 21 proc. nuo 55 GWh iki 43 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 50 proc. nuo 36 GWh iki 18 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 13 proc. nuo 16 GWh iki 14 GWh.
Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 13 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba smuko nuo 23 GWh iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 40 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 19 proc., vėjo elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 12 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 55 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 6 proc. – 165 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 5 proc. – iš Latvijos, o likę 24 proc. importuoti iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 35 proc. nuo 49 GWh iki 32 GWh. 75 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 25 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 47 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.