Antradienį Seimo posėdyje po svarstymo politikai pritarė siūlomiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams bei papildymams.
Dabartinį įstatymą yra siūloma papildyti nuostatomis, kurios apibrėžtų greičio matuoklių įrengimo sąlygas ir tvarką.
„Tokių priemonių įrengimas visų pirma turi būti susietas su pavojumi eismo saugumui identifikuotame kelio ruože, kurio sumažinti įgyvendinant kitas kelio infrastruktūros gerinimo priemones nėra galimybės.
Tuo atveju, kai priemonė įrengiama kelio ruože (pvz., vidutiniai greičio matuokliai), jie turi būti įrengiami taip, jog jų veikimas apimtų ne daugiau nei 10 kilometrų, t.y. tik ribotoje kelio atkarpoje“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Taip pat politikai siūlo, kad vidutinio greičio matavimo ruožų galėtų būti ne daugiau kaip 3, o bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje.
Visgi Seimo narys Julius Sabatauskas kritikavo siūlomus pakeitimus.
„Matau tik savanaudiškumą kai kurių asmenų, kurie, matyt, pratę lakstyti ir nenori būti toliau baudžiami“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Jo teigimu, visiška netinka įstatymiškai nustatyti, kas kiek kilometrų turėtų būti įrengiami greičio matuokliai.
„Įsivaizduokite situaciją: mes nustatome 10 kilometrų ruožą, o pavojingas ruožas yra 11.
Mes nustatome, kad tik 3 ruožai gali būti, o tų tokių vietų atsiranda daugiau“, – kritikavo J. Sabatauskas.
Tačiau projekto iniciatorius Viktoras Fiodorovas atkirto ir dar kartą priminė pateiktas Valstybės kontrolės išvadas dėl greičio matuoklių įrengimo.
„30 iš 100 atvejų greičio matuoklis buvo pastatytas ne ten, kur jis turėjo būti pastatytas. Reiškia, visi tie aprašymai įmonės vidiniuose dokumentuose realiame gyvenime yra iš esmės negaliojantys.
Turime situaciją, kad iš esmės reikia reglamentuoti, ir įstatymas, pasiūlymas, kuris yra pateiktas, yra geras. Nes jis kalba būtent apie juodąsias dėmes. Visų pirma, jis kalba apie investicijas į tas priemones, kurios duoda realų saugumą", – sakė jis.
Neprisidėtų prie eismo saugumo
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys Seime iškeltai idėjai mažinti matuoklių skaičių nepritaria ir pabrėžia, kad nauja tvarka visiškai neprisidėtų prie eismo saugumo.
„Dabar nustatyti vairuotojui, kad pravažiavęs tris matuoklius jis gali sau laisvai spausti akseleratorių, nes ketvirtojo tikrai pagal įstatymą nebebus... Manome, kad tai tikrai nelabai prisidės prie saugaus eismo“, – dalijosi V. Grašys.
Tuo metu Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymi, kad tokios priemonės, kaip greičio matuokliai, itin prisideda prie žuvusiųjų keliuose mažinimo.
„Visų pastangomis tik 2022 m. pasiektas mažiausias nuo 1990 metų žuvusiųjų keliuose skaičius – žuvo 122 žmonės. Pirmą kartą šalies istorijoje pagal eismo saugumo rodiklį – žuvusiųjų keliuose skaičių per metus, tenkantį 1 milijonui gyventojų – pakilome aukščiau Europos Sąjungos vidurkio.
Europos Komisijos duomenimis, eismo saugumo srityje Lietuva per 2019–2022 m. laikotarpį pasiekė didžiausią pažangą Europos Sąjungoje – palyginti su 2019 m., 2022 m. žuvusiųjų šalies keliuose skaičius sumažėjo 35 proc. 2024 m. keliuose žuvo 123 žmonės (vienam milijonui gyventojų teko 43 žuvusieji)“ – atkreipė dėmesį policijos atstovė.
Policijos atstovė pabrėžė, kad greičio viršijimas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Pasak jos, pastarųjų metų rezultatai džiugino, todėl apribojus galimybes efektyviomis priemonėmis keliuose kontroliuoti transporto priemonių važiavimo greitį, avaringumo situacija ir vėl gali pablogėti.
J. Liutkienė pastebėjo, kad tik 2024 metais pradėti matyti pirmus rezultatus: ženkliai sumažėjo greičio viršijimo atvejų.
Ji skaičiavo, kad administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos duomenimis 2023 m. užregistruoti 682 174 greičio viršijimo atvejai, o 2024 m. jau tik 360 762 atvejai.
„Rezultatai rodo, kad šiuo metu esamų greičio matavimo įrenginių skaičius bei jų lokacija duoda teigiamų rezultatų. Norėtume pabrėžti, kad važiavimo leistinu greičiu kontrolei ypač efektyvios vidutinio važiavimo greičio matavimo sistemos, kurios verčia vairuotojus laikytis leistino greičio ne tik konkrečioje kelio vietoje, bet ilgoje kelio atkarpoje“, – nurodė J. Liutkienė.
Įstatymo projekto rengėjai ir iniciatoriai Andrius Bagdonas ir Viktoras Fiodorovas.
Jeigu Seimas galutinio balsavimo metu pritars, nauji pakeitimai įsigalioti turėtų nuo šių metų liepos 1 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
