Verslininkams jau seniai baksnojant pirštu, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos, šalies valdžia ekonomiką vis suka kitu keliu. Statistika iškalbinga - Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių tęs augimą be recesijos, o Lietuvos perspektyvos - niūrios.
Prasidėjus sunkmečiui, kitaip nei Lietuva - zloto susilpnėjimu, nepanaikintomis PVM lengvatomis ir panašiai - gaivinti ekonomiką užsimojusi Lenkija jau skina tokios valdžios politikos vaisius.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šiemet rugpjūtį palyginti su liepa Lenkijoje labiausiai iš visų ES šalių - 1,5 proc. - padidėjo mažmeninės prekybos apyvarta, o per metus šis augimas siekia 6,8 proc.
Iš viso mažmeninės prekybos apyvarta augo tik keturiose šalyse, trylikoje - smuko. Lietuva sąraše - antra nuo galo. Mažmeninės prekybos apimtis šiemet rugpjūtį palyginti su liepa Lietuvoje nukrito 2,3 proc., o per metus - net 20,3 proc.
Spalį paskelbtoje Rytų Europos valstybių apžvalgoje išskirtinai gerą Lenkijos padėtį pastebi ir SEB bankas. Anot SEB analitikų, Lenkijos ekonomika vienintelė ES tęs augimą be recesijos. O Baltijos šalyse, iš kurių Lietuva laikosi anaiptol ne geriausiai, depresyvios ekonominės jėgos esą išsilaikys ir kitąmet. Prognozuojama, jog toliau bus tęsiamos skausmingos taupymo priemonės, įskaitant ir atlyginimų mažinimą, kad būtų atkurtas prarastas konkurencingumas.
Išmano vieninteliai?
Tuo tarpu Lietuvos valdžia yra įsitikinusi, kad tai, kas tinka Lenkijai, nebūtinai tiktų ir mums.
Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, apgaulinga tiesiogiai lygintis su valstybėmis, kurias pasaulio finansų krizė paveikė mažesniu mastu, nes jų ūkio struktūra, dydis, monetarinis režimas iš esmės skiriasi nuo Lietuvos, todėl ir naudotinos priemonės susidariusioms problemoms spręsti, ir jų pasekmės yra kitos.
"Vertinant vien BVP augimo duomenis, visos ES šalys ir visos tarptautinės organizacijos turėtų masiškai siųsti savo institucijų pareigūnus į Lenkiją kelti kvalifikacijos, kadangi ši valstybė vienintelė demonstruoja teigiamus metinius BVP augimo rodiklius, todėl, matyt, žino ir moka kažką, ko nežino ir nemoka kiti?" - retoriškai klausia ji.
Pripažindama, jog eksportą, t. y. vieną iš pagrindinių Lenkijos ūkio variklių, paskatino zloto nuvertėjimas, I. Šimonytė bando atkreipti dėmesį ir į neigiamą šio reiškinio pusę.
"Zloto nuvertėjimas neabejotinai neigiamai paveikė Lenkijos namų ūkius, o tokį poveikį galima šiek tiek toleruoti tik todėl, kad namų ūkių įsiskolinimas užsienio valiuta yra santykinai mažas. Tačiau įtaka viešiesiems finansams akivaizdi - dideli biudžeto deficitai ir dėl to auganti skola kartu su zloto nuvertėjimu kitąmet artina Lenkiją prie konstitucinės 55 procentų BVP skolos ribos, o tai iš Lenkijos valdžios pareikalautų itin staigių sprendimų, kurie visada nepopuliarūs", - aiškina ministrė, pridurdama, jog šiuo atveju Lietuva nieko pasimokyti iš Lenkijos negalėjo.
Lito devalvacijos nauda eksportui esą būtų buvusi abejotina, nes mes daug importuojame savo eksportuojamiems produktams gaminti, o skolininkų pečius prislėgtų didesnė našta - beveik 70 proc. visų suteiktų paskolų Lietuvoje yra užsienio valiuta.
I. Šimonytė atkreipia dėmesį ir į tai, kad neseniai Lietuva įspūdingais mastais augo dėl vidaus vartojimo, tačiau jis buvo iš skolintų pinigų.
"Įsivaizduoti, kad Lietuva turi bent menkiausių galimybių tą vidaus vartojimą tikslingai skatinti, yra naivu - joks šaltinis nepadovanos Lietuvai 20 milijardų litų, reikalingų buvusiai vidaus paklausai, maitintai kreditų, išsaugoti. Galiausiai puikiai pamatėme, kuo mažai šaliai baigiasi susižavėjimas greitu augimu per vidaus vartojimą, apmokamu dar neuždirbtais pinigais: susikoncentravę į uždaruosius sektorius - statybą, nekilnojamojo turto prekybą, mažmeninę prekybą, - kurie nieko neparduoda į užsienį, o priešingai, daug importuoja, - esame paliesti pasaulio finansų krizės daug labiau nei kiti", - teigia ji.
Lenkijos vargai - ateityje
I. Šimonytė kritiškai vertina ir kalbas apie tai, kad masinis kaimyninių šalių apsipirkimas Lenkijoje išgelbėjo jos biudžetą.
"Lietuvos gyventojų apsipirkimai Lenkijos biudžeto tikrai neišgelbėjo - PVM pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 10 procentų mažesnės negu tą patį 2008 metų laikotarpį, nors mažmeninės prekybos apyvarta visą laikotarpį augo, - pastebi ministrė. - Nepaisydami PVM didinimo, Lietuvoje matome tik trumpalaikį jo poveikį kainoms, statistika negailestinga - kainos mažėja (Lenkijoje, beje, nedidelė, bet infliacija), rodos, tik imk ir vartok, jeigu jau vartojai net tada, kai kainos augo po 10 procentų. Deja, bėda kita - pasibaigus pigiems kreditams vartojimui tiesiog nebėra finansinių išteklių, tad kaina tampa svarbi."
O PVM lengvatų "naudą", anot ministrės, Lietuva jau pamatė iš savo pačios patirties - teorinis vartotojo laimėjimas virsta pardavėjo pelnu.
I. Šimonytė įsitikinusi, kad Lenkija anksčiau ar vėliau turės priimti nepopuliarius sprendimus - tai privers padaryti sparčiai auganti skola. Tai jau pripažinęs ir Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis: biudžeto deficitas didės ženkliai, o jam finansuoti reikės didinti mokesčius arba atlikti milžiniško masto privatizavimą.
Beje, anot jos, patarimų elgtis priešingai nei elgiamasi sulaukianti ir Lenkijos valdžia.
"Teisingausia būtų matyti konkrečiai savo problemas ir bandyti spręsti būtent jas, t. y. gydytis mūsų ligoms gydyti tinkamais vaistais, užuot gėraliojus viską tikintis - gal padės. Manau, kad mūsų pagrindinę ligą (augančius deficitus, kurie nevaldomi sukeltų skolos vėžį) ir gydome, o santūraus pagrindo tikėtis, kad pirmieji stabilizavimosi ar atsigavimo ženklai pasaulyje netruks pasiekti ir mus, yra", - reziumuoja ministrė.
"Lenkams padeda mokesčių inspekcija"
Kęstutis GRIGAITIS, UAB "Etna" generalinis direktorius:
Lietuvoje neįmanoma susigrąžinti PVM, jeigu jau išrašei sąskaitą faktūrą nepaisant to, kad pinigų galbūt ir negavai. Tarpusavio skolos Lietuvos ūkyje siekia milijonus litų. Jeigu buvo išrašytos sąskaitos faktūros - o kitaip skola negali būti pripažinta, - galima įsivaizduoti, kiek valstybė neteisėtai pasisavino PVM pavidalu. Pinigų išrašęs sąskaitą faktūrą negavai, PVM sumokėjai ir nebeatgausi. Be visų kitų mokesčių, tokia tvarka Lietuvoje tikrai nepalengvina gyvenimo verslui. Verslas stengiasi neberašyti sąskaitų faktūrų, taigi einama į "šešėlį".
Lenkijoje tam yra ir teorinė, ir praktinė galimybė - padeda pati mokesčių inspekcija. Įmonė praneša, kad negavo pinigų, tada mokesčių inspekcija pati ieško skolininko ir verčia sumokėti, o jei nesumoka - galima susigrąžinti PVM.
"Konkurencijos aspektas išlieka"
Renata SAULYTĖ, "MAXIMA LT" atstovė ryšiams su visuomene:
Kai buvo Lenkijos bumas, daugelis važiavo ten apsipirkti - dėl žemo zloto kurso maisto produktai buvo pigūs. Pradėjome vežti iš Lenkijos tuos pačius miltus, kruopas, kurių pirkti žmonės ten važiuodavo, tačiau paradoksalu tai, kad mūsų prekybos centrų lentynose jie likdavo nepastebėti nepaisant to, kad kainuodavo netgi pigiau nei Lenkijoje. Rimtesnių veiksmų konkuruoti su Lenkija nebesiėmėm, tačiau Alytuje, Marijampolėje darome daugiau akcijų tiems produktams, kurių žmonės važiuoja Lenkijon.
Logiška, kad pas mus viskas brangiau - PVM kilo net du kartus, o Lenkijoje tebėra ir lengvatos daržovėms, mėsai, kai kurioms kitoms produktų kategorijoms. Konkuruoti kaina, kai toks PVM skirtumas, neįmanoma.
Tiesa, Lenkijos bumas buvo nuslopęs, nes pabrango zlotas, galbūt ir dėl kokių nors vidaus politikos sprendimų, tačiau šios šalies konkurencijos aspektas išlieka. Pas mus visiškai kita mokesčių politika.
"Pagirtinas dėmesys verslui"
Vilija TAURAITĖ, SEB banko vyriausioji analitikė:
Reikėtų žiūrėti, kokios priežastys, kad Lenkijai sekasi geriau nei bet kam kitam Europos Sąjungoje. Lenkijos atvirumas užsienio rinkoms (eksporto dalis, palyginti su vidaus rinka) yra mažesnis, todėl ji ir nukentėjo mažiau. Daugiau nukentėjo eksportu besiremiančios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, arba tos, kurios turėjo "burbulų" - Didžioji Britanija, Lietuva ir kai kurios kitos. Lenkija neturėjo nei "perkaitimo" šalies viduje, nei pernelyg rėmėsi eksportu. Tai - santykinai uždara šalis, todėl šiuo atveju ji išlošė. Lenkija turi didžiulę vidaus rinką, kokios Lietuva niekada neturės, daugybę produkcijos ji gali realizuoti viduje. Be to, Lenkijai pasisekė, kad nusilpo zlotas - tai pagelbėjo eksportui. Šie trys veiksniai - faktoriai, prie kurių valdžia neprisidėjo.
Mes turėjome "perkaitimų" - Lenkijoje nebuvo nei tokio būsto pirkimo, nei tokio skolinimosi bumo, ypač užsienio valiuta. Mūsų šalis - žymiai mažesnė, atvira eksportui (jis sudaro didelę dalį BVP), turime fiksuotą valiutos kursą.
Lenkai nėra kokie nors šventieji. Ne krizės metu tai nebuvo "žibanti" šalis - didelis nedarbas, biudžeto deficitas, valstybės skola. Tai ir padėjo jiems išvengti perkaitimo.
Kalbant apie valstybės politiką pabrėžtina tai, kad lenkai turi savo pinigų politiką, ko neturi Lietuva. Jie gali keisti bazinę palūkanų normą. Tai ir buvo padaryta - nuo 6 procentų pernai bazinė palūkanų norma buvo sumažinta iki 3,5 procento šių metų viduryje. Tai buvo skatinamoji priemonė atsigauti.
Fiskalinės politikos srityje lenkai pernelyg nieko ir nejudino. Iki šiol į palankesnę pusę buvo pakeistas gyventojų pajamų mokestis. Jie turėjo progresinius mokesčius. Vietoje 19, 30 ir 40 procentų liko 18 ir 32. Kitąmet fiskalinę politiką lenkams teks griežtinti - reikės mažinti išlaidas, didinti mokesčius.
Pagirtina tai, kad Lenkija anksčiau atkreipė dėmesį į verslo skatinimą, pavyzdžiui, buvo sutrumpintas PVM grąžinimo terminas. Skatinimo priemonės buvo ypač nukreiptos į smulkųjį verslą. Valdžia ten kur kas pavyzdingiau vykdo savo įsipareigojimus verslui. Pas mus, savivaldybės ar kitos valdžios institucijos, neatsiskaitydamos su verslu, dar labiau jį gramzdina.
Giedrė NORVILAITĖ
