Pagal skalūninių dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, Lenkija, Rumunija ir Ukraina turi didžiausias galimybes išgauti skalūnines dujas, kai Lietuvoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje nepaisant gana gerų pirminių jų atsargų vertinimų, galimybės yra vertinamos šiek tiek prasčiau.
Palankiausiai galimybės išgauti skalūnines dujas KPMG ekspertai vertina Lenkijoje ir Rumunijoje atsižvelgdami į kelis veiksnius, tarp jų ir palyginti palankų investicinį klimatą, didesnę vidaus dujų rinką, galimai didelius skalūninių dujų išteklius ir gana stabilią reguliacinę bei teisinę aplinką. Toliau skalūninių dujų potencialo indekse seka Ukraina, kuri taip pat turi galimai dideles skalūninių dujų atsargas, tačiau joje žymiai mažiau palankesnės sąlygos investicijoms ir ne visai stabili teisinė aplinka bei ekonominės plėtros potencialas.
Lietuva, Vengrija, ir Bulgarija minėtame indekse turi vidutinį potencialą jau vien dėl to, kad yra mažesnės. Vis dėlto šių šalių ir jų rinkos dydį kompensuoja prognozuojama investicijų į aplinka ir sąlyginai nemenki skalūninių dujų ištekliai. Be to, preliminariais vertinimais, Lietuvoje skalūninių dujų telkiniai yra maždaug 2 km gylyje, kai Lenkijoje – apytikriai 4 km gylyje.
„KPMG indekso rezultatai parodė, kad dėl potencialiai nemažų išteklių ir palankios investicijų aplinkos Lietuva yra viena patraukliausių šalių skalūninių dujų gavybai. Tai kad Lietuvos skalūninių dujų ištekliai yra įdomūs ir dideliems tarptautiniams žaidėjams, patvirtina JAV kompanijos „Chevron“ atėjimas į mūsų šalį bei Lenkijos koncerno „Lotos“ kartu su kita JAV įmone „CalEnergy Resources" dėmesys Lietuvai“, - komentavo KPMG partneris Rokas Kasperavičius.
KPMG tyrimas parodė, kad likusios Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys, arba turi ribotus galimus skalūninių dujų išteklius, arba istoriškai yra nusiteikę intensyviau naudoti kitus energijos šaltinius. Daugiau žadančios būtų nebent Slovakija, Čekija ir Kroatija, jei bent kiek tiksliau paaiškėtų po šiomis šalimis slūgsančių skalūninių dujų sankaupos, nes investicinis klimatas jose yra palankus.
Aktyviai domėtis skalūninių dujų gavyba ne Lietuvą, bet ir kitas regiono šalis, skatina siekis užtikrinti energetinį šalių saugumą bei atsisakyti tiekėjo monopolio. Vis dėlto skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą stabdo žemės nuosavybės bei aplinkosauginiai klausimai.
KPMG ekspertai primena, kad Vidurio ir Rytų Europos regionas yra smarkiai priklausomas nuo gamtinių dujų importo – apie 70% reikalingo gamtinių dujų kiekio yra importuojama, iš jų per 90% – iš Rusijos.
„Datamonitor, Gas and Power Fundamentals Outlook: Europe“ 2010 m. duomenimis, 2010-2015 m. gamtinių dujų poreikis Vidurio ir Rytų Europoje didės 3,6%. Lietuvoje iki 2030 m. gamtinių dujų poreikis turėtų pasiekti 4,71 mlrd. kub. metrų.
