Kiekvienas ekonomikos struktūros pasikeitimas turi du pokyčius: realų ir psichologinį. Kalbant apie kainas, pirmasis sutampa su ekonomikos vystymosi lygiu, antrasis – su vartotojų elgsena. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad euro įvedimas Lietuvoje neturės įtakos būstų kainoms, bet tam prireiks ekonominio varotojų išprusimo.
Mitų paneigimo momentas
„Yra toks mitas - įvedus eurą, gali smarkiai pasikeisti rinka. Iš sandorių pusės, mitas buvo paneigtas, nes Taline po euro įveidimo jų kiekis nekilo ir net krito 2 procentais. Lietuvoje ir Latvijoje panašiu metu rodiklis augo bene 6 proc. Estijoje lūkesčiai buvo nemaži, tačiau įvedu eurą, jie sumažėjo“ – Baltijos NT rinką apžvelgia ekspertas.
Latvijoje lūkesčiai vis dar išlieka nemaži, pernai ten sandorių kiekis augo 17 proc. Tačiau įvedus eurą sandorių skaičius mažėjo 22 proc.
„Žinoma, nereikia tikėtis stebuklų, nes rinka yra sezoniška ir žmonės po Naujų metų apskritai vengia pirkti“, - komentavo S. Vagonis.
Preliminariais duomenimis, kainos Rygoje yra stabilios ir augo tik maža dalimi. Estai 3 metus turi eurą ir per tą laiką butų kainos augo 44 procentais. Didžiausias augimas buvo fiksuojamas pernai, kai Estijos ekonomika įsibėgėjo.
Valiuta nekeičia kainų
„Kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad euro įvedimas gali kelti ir tuo pačiu mažinti NT kainas. Prancūzijoje ir Ispanijoje kainos per trejus metus ūgtelėjo 22 proc., atsižvelgiant į infliaciją. Slovakijoje ir Vokietijoje kainos krito 5-20 procentų. Tai yra susiję su ekonomikos padėtimi ir valiuta kainoms neturi įtakos“, - kontekstą apžvelgia „Baltijos šalių NT rinkos apžvalgos“ pranešėjas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje kainos yra užprogramuotos kilti, bet tai nėra euro įtaka. Jei kils ekonomika – kils ir NT kainos.
Komercinių patalpų rinka atsikartoja
„Esame sukūrę investicijų vertės indeksą, kuris atspindi hipotetinį komercinių patalpų kainų pokytį. Sekėme, kokios yra NT nuomos kainos pokytis ir koks yra investicijų pelningumo pokytis. Pagal šiuos rodiklius suskaičiavome labiausiai tikėtiną komercinio turto kainų indeksą. Čia kalbame apie modernias patalpas, galima pasakyti, kad šiandien potenciali vertė prilygstabuvusiai 2005-2006 metais. Komercinio turto statistika rodo, kad kainos ūgtelėjo 40 procentų”, - kalbėjo S. Vagonis.
Jis pateikė pavyzdį apie pastatą Saltoniškių gatvėje, kuriame dabar įsikūrusi „Danske“ banko centrinė būstinė.
„A klasės pastatas 2010 metais buvo parduotas už maždaug 45 mln. litų. 2013 metų pabaigoje tos pačios patalpos buvo parduotos už 56 mln. litų“, - palygino ekspertas.
Rinka atsigauna
Kalbant apie NT rinką, jau dabar galima pasakyti, kad euro įvedimas tiek gyvenamųjų, tiek komercinių pastatų rinkoje neturės įtakos, o viskas priklausys nuo ekonomikos augimo.
„Kol kas, pagal ekonomikos cikliškumą ir žemėjančias plalūkanų normas, galima sakyti, kad rinka jau atsigauna. Visgi jos nuosmūkio reikia tikėtis 2017 metais, kai pradės didėti palūkanų norma. Tiesa, nereikia tikėtis tokių drastiškų pokyčių kaip pastaraisiais metais per pasaulio ekonominę krizę. Kainų augimas bus, bet vargu, ar jis viršys 6-7 proc. Jei žmonės tikės, kad euras augins NT kainas, pradės investiciniais tikslais pirkti būstus, kaina gali augti sparčiau. Vėliau, atslūgus šiems lūkesčiams, kainos grįš į tą patį lygį“, - pranešimą užbaigė S. Vagonis
Karolis Birgilas / Ekonomika.lt
