Oficialūs duomenys rodo, kad dauguma sveikatos priežiūros specialistų dirba du ir daugiau darbų. O kai kurie sugeba dirbti ir 9-iose ar dar daugiau darboviečių.
Dalis gydytojų tapo tarsi smulkiais verslininkais – nė piršto nepajudina be papildomo uždarbio, sako kai kurie gydymo įstaigų vadovai.
Tačiau patys gydytojai tvirtina, kad dirbti daug darbų juos verčia maži atlyginimai. Nors iš tikrųjų jie uždirba 2–3 kartus daugiau nei vidutinis lietuvis.
Lietuvoje gydytojų yra daugiau nei daugelyje kitų šalių
Norint patekti pas kai kuriuos gydytojus, gali tekti ilgokai palaukti. Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, norint patekti pas šeimos gydytoją, 55 proc. atvejų, pas vidaus ligų gydytoją – 62 proc. atvejų tenka laukti 15 dienų ir ilgiau.
Jeigu jums prireiktų kompiuterinės tomografijos angiografijos, maksimaliai gali tekti laukti ir 210 dienų.
Paprastai ilgas eiles patekti pas gydytojus linkstama aiškinti jų trūkumu. Vis dėlto Lietuvoje 1-am tūkst. gyventojų tenka 4,5 praktikuojančio gydytojo, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.
Tai yra vienas iš didžiausių rodiklių tarp visų išsivysčiusių šalių. Tiek pat gydytojų, kiek Lietuva, turi Vokietija ir Ispanija. Mes gerokai lenkiame Latviją, Estiją, taip pat Lenkiją, kuriose 1-am tūkst. gyventojų tenka 3,4 gydytojo, ir daugybę kitų šalių (EBPO šalių vidurkis – 3,7).
Net jeigu Lietuvoje yra daugiau gydytojų nei kitose šalyse, daugeliui vieno darbo paprastai neužtenka.
„Sodros“ duomenis, vienoje darbovietėje dirba 4,4 tūkst. gydytojų specialistų, o dviejose ir daugiau – 5,3 tūkst. Iš jų 5–8-is skirtingus darbus turi 423 gydytojai. O pas devynis ar daugiau darbdavių vienu metu Lietuvoje dirba 12 medikų.
Dirbantys viename darbe gydytojai specialistai uždirba vidutiniškai po 4,1 tūkst. eurų, o bendrosios praktikos gydytojai – po 4,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Dirbantys per kelis darbus vieni ir kiti uždirba atitinkamai 6,7 tūkst. ir 5,7 tūkst. eurų.
Bendrai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2161 euras. Tad gydytojai uždirba 2–3 kartus daugiau.
Neužtenka algos ir krūvio
Lietuvos gydytojų sąjunga neatsakė į naujienų portalo tv3.lt klausimus, kodėl tiek gydytojų dirba per kelis darbus ir kaip tai veikia jų darbo kokybę.
Tačiau į juos atsakė Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovė Agnė Panavienė.
„Dirbant vienoje darbovietėje, ypač, jeigu tai yra valstybinė įstaiga, gaunamas nepakankamas atlyginimas tam, kad būtų galima oriai pragyventi.
Todėl natūralu, kad ieškoma darbo dar ir privačioje ar keliose privačiose įstaigose“, – svarstė pašnekovė.
Ji skaičiuoja, kad kai kuriose valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose atlyginimai skiriasi net 5 kartus.
„Be to, ne visos įstaigos gali užtikrinti medikui darbą viso etato krūviu“, – pridūrė A. Panavienė.
Ji išskyrė ir dar vieną problemą, dėl kurios daugelis Lietuvos gydytojų dirba du ir daugiau darbų.
„Daugelyje regionų ar rajonų įstaigų yra didžiulis medikų trūkumas. Todėl medikai vyksta dirbti per budėjimus, savaitgaliais, siauresnių specialybių gydytojai vyksta konsultuoti po kartą ar kelis per mėnesį į mažesnius miestus, jeigu toks poreikis yra. Tai sudaro nedidelę etatinę struktūrą“, – komentavo Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovė.
Gydytojai tapo panašūs į verslininkus?
Vis dėlto kai kurie Lietuvos gydymo įstaigų vadovai, įdarbinantys medikus, pastebi ir kitų priežasčių, kodėl jie imasi daug darbų.
Vienos iš didesnių šalies sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paprašęs neatskleisti jo tapatybės, naujienų portalui tv3.lt pasakojo pastaraisiais metais pastebintis, kaip keičiasi dalies gydytojų požiūris į darbą.
„Žinoma, visais laikais skirtingose įstaigose buvo skirtingų gydytojų. Bet dabar vis dažniau bendraujant susidaro įspūdis, kad jiems nelabai rūpi svarbiausias dalykas – gydyti žmones, padėti jiems“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, užuot rūpinęsi, kaip sugrąžinti žmonėms sveikatą, jie labiau rūpinasi, kiek papildomų pinigų jie gaus už kiekvieną papildomą veiksmą darbe.
„Dabar kai kurie gydytojai tampa panašūs į kai kuriuos smulkiuosius verslininkus, dirbančius su verslo liudijimais. Jie tik ir galvoja, kaip čia iš ko daugiau uždirbti, daugiau už viską išpešti. O pati esmė – gydyti – kažkur toli, tikrai ne pirmoje vietoje“, – svarstė įstaigos vadovas.
Vis dėlto, jo nuomone, tam gali būti gana paprastas paaiškinimas.
„Tokia situaciją veikiausiai turime dėl to, kad daugelį metų gydytojams nebuvo tinkamai atlyginama už jų darbą. Jie ilgai buvo spaudžiami ir, panašu, kad dabar ta „spyruoklė atšoko“, – nuomone dalijosi pašnekovas.
Tikisi, kad bus orus atlyginimas ir daugiau darbų nereikės
Sveikatos apsaugos ministerija nemato problemos, kad gydytojai dirba daug darbų. Esą jie, kaip ir kitų profesijų atstovai, yra laisvi rinktis, kur dirbti.
„Jeigu yra noras arba poreikis, darbuotojas gali įsidarbinti keliose darbovietėse, tačiau privalo laikytis teisės aktuose numatytų maksimalių darbo laiko ir minimalių poilsio laiko reikalavimų“, – atsiųstame komentare primena ministerija.
Jos specialistų vertinimu, praktiką darbintis keliose darbovietėse Lietuvos sveikatos sistemoje lėmė keli veiksniai.
„Pirmasis veiksnys yra universalus ir tinkantis bet kuriai profesijai – tai noras uždirbti papildomų pajamų. Atlyginimų augimas ir darbo sąlygų gerinimas sveikatos sektoriaus darbuotojams yra vienas svarbiausių Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų.
Šiandien medikų atlyginimų vidurkis gerokai viršija bendrą valstybės atlyginimų vidurkį ir toliau stabiliai auga. Tikimasi, kad orus atlyginimas galimai mažins poreikį ieškotis papildomo darbo“, – viliasi ministerija.
Anot jos, antras svarbus veiksnys yra tai, kad Lietuvos sveikatos sistema yra gana fragmentuota:
„Pacientų skaičius skirtingose gydymo įstaigose ženkliai skiriasi, ypač tarp didesnių miestų ir regionų. Taip pat yra daug privačių sveikatos priežiūros įstaigų, aptarnaujančių apie 100 arba dar mažiau pacientų. Tokiu atveju mažesnėse įstaigose gydytojams neužtenka krūvio darbui visu etatu ir jie yra priversti ieškoti sprendimo, dėl to papildomai įsidarbina kitoje įstaigoje arba net keliose.“
Ministerija tiki, kad spręsti šią problemą padės šiuo metu vykdoma gydymo įstaigų tinklo reforma, kurios tikslas yra sukurti efektyvesnį įstaigų tinklą ir subalansuoti pacientų srautus.
„Bazinės paslaugos bus prieinamos arčiau namų: pirminė sveikatos priežiūra, specializuotos ambulatorinės paslaugos, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, dienos stacionaras, dienos chirurgija.
Padaugėjus pacientų šioje grandyje, turėtų susibalansuoti ir gydytojų krūviai. Vadinasi, jie, užuot darbinęsi skirtingose įstaigose, turinčiose mažai pacientų, galės dirbti vienoje vietoje visu etatu“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministerija.
