Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.
„Panašu, kad artėja tas momentas, kai kroviniai sustos, kas reiškia, kad per metus negausime apie 60 mln. eurų pajamų, o visa Lietuvos logistinė grandinė negaus daugiau kaip 100 mln. eurų pajamų“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Bartuška.
„Sumažėjus kroviniams iš Baltarusijos, aišku, reikšmingiausi yra „Belaruskalij“ kroviniai, bet mes šiai dienai jau nebevežame naftos krovinių ir Grodno „Azoto“ krovinių. Mūsų paskaičiavimais, per metus gali reikėti apie 60 mln. eurų infrastruktūros subsidijos“, – aiškino jis.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, subsidija reikalinga, kad augančios infrastruktūros išlaidos nebūtų perkeltos kitiems klientams, pirmiausia pramonės, nes kitu atveju reikėtų apie 30 proc. didinti geležinkelių tarifus.
M. Bartuškos teigimu, infrastruktūros subsidijavimas Europoje yra įprasta praktika.
„Europoje tai yra normali praktika, iš esmės mes likome paskutiniai, kuriems nereikėjo infrastruktūros subsidjos nuolatinės, nes turėjome gerą portfelį, krovinių konjunktūrą, kuri leido iš savęs išlaikyti infrastruktūrą. Panašu, kad ateina laikas, kai mes turėsime ir Lietuvoje peržengti tą reguliacinį mechanizmą“, – teigė jis.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, iškilus rizikai prarasti Baltarusijos tranzitą, grupė peržiūrėjo investicijas, optimizavo veiklą, o prijungus europinės vėžės geležinkelį prie Kauno intermodalinio terminalo, startuojama ir su reguliariais traukiniais į Europą.
„Visos tos priemonės perkelti krovinius ir išnaudoti esamą infrastruktūrą labiau leis ateityje galbūt net mažinti subsidijos poreikį iš valstybės. Tikslas, kad ateityje jos visai nereikėtų ir pilnai adaptuotumėmes prie situacijos“, – sakė M. Bartuška.
Jo teigimu, dėl naujų krovinių vyksta diskusijos su Ukraina, taip pat žvalgomasi Turkijos kryptimi.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau ketvirtadienį tvirtino, kad dėl pirmadienį JAV įvestų sankcijų „Belaruskalij“ baltarusiškos trąšos per Lietuvą nustos judėti nuo gruodžio.
Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje.
Tačiau tuomet sankcijos įsigaliojo tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančio tranzito ir tik sutartims, kurios sudaromos po sankcijų paskelbimo.
Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ vežė apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, o visų baltarusiškų krovinių - apie 18-19 mln. tonų.
