lietuvos geležinkeliai

Uždariusi įprastines bilietų kasas „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Link“ šeštadienį, lapkričio 16 d., siūlo keliauti su artimaisiais ar draugais po Lietuvą dvigubai pigiau. Nuolaida jiems bus taikoma, jeigu vieno pirkimo metu skaitmeniniais kanalais bus perkamas daugiau nei vienas tos pačios krypties bilietas (pavyzdžiui Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda ar kt.). Bilietų pardavimas pradedamas lapkričio 6 d., rašoma valstybei priklausančios bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ šią vasarą užbaigė naujų traukinių projektavimo etapą ir pradėjo 9 elektrinių bei 6 baterinių traukinių gamybą. Planuojama, kad pirmieji nauji traukiniai Lietuvoje bus testuojami jau kitais metais, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Atstovai pranešė, kad nauji traukiniai bus lengvai atpažįstami, nes jų dizainas buvo kuriamas išlaikant ir tęstinumą su visu traukinių parku.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 117,196 mln. eurų finansinę apyvartą – 8,8 proc. kuklesnę nei prieš metus. Nuostolis išaugo 33,7 proc. iki 3,551 mln. eurų. Per pusmetį „Latvijas Dzelzcelš“ valdoma viešąja infrastruktūra pervežta 6,109 mln. tonų krovinių (21,1 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai), 8,99 mln. keleivių (9,3 proc.

Prieš šešerius metus keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui pripažinta Estijos kapitalo Lietuvos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Baltija“ neteisingai pašalinta iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) konkurso bei dinaminės pirkimų sistemos (DPS), nusprendė teismas.

Daugelis greičiausiai sutiktų, kad įmonės turi rūpintis savo darbuotojais ir suteikti jiems galimybių tobulėti, pvz., įtraukiant juos į įvairius naudingus užsiėmimus, sumokant už reikalingus seminarus ar pan. Vis tik, kai kalbame apie valstybines įmones, į kurias plaukia mūsų visų – mokesčių mokėtojų – pinigai, nesinori, kad jie būtų leidžiami neaiškiems ir daug klausimų keliantiems „mokymams“. Vis tik, patikrinus didžiųjų valstybinių įmonių viešuosius pirkimus, tokių mokymų yra, ir ne vienas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Link“ kviečia gyventojus atsisakyti seno, taršaus automobilio ir pasinaudoti dar viena tvaresnio keliavimo alternatyva, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sunaikinus seną M1 klasės transporto priemonę, 1 tūkst. eurų kompensaciją nuo šiol galima panaudoti ne tik įsigyjant dviratį, paspirtuką ar viešojo transporto bilietus, bet ir kelionėms geležinkeliais Lietuvoje.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ populiariausiame maršrute Vilnius–Kaunas–Vilnius testuoja vadinamą dinaminę kainodarą. Perkant bilietus iš anksto į konkrečius aštuonis traukinio reisus, keleiviai mokės mažiau, praneša bendrovė. Kita vertus, tai reiškia, kad bilietus perkantys vėliau, už juos mokės daugiau nei tie, kurie perka pirmi.

 Iki vasaros pabaigos šalies geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų. Pasak keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ atstovės Olgos Malaškevičienės, bilietus bus galima įsigyti stotyse įrengtuose bilietomatuose ir atsiskaityti kortele, taip pat „Perlo“ terminaluose bei iš traukinių palydovų.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė steigia atstovybę Briuselyje, ketvirtadienį pranešė bendrovė. LTG valdyba tokį sprendimą priėmė stiprindama grupės vaidmenį Europoje ir norėdama sklandžiau integruotis į Vakarų Europos geležinkelių sistemą.

„Lietuvos geležinkeliai“ traukinių maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius siūlo keliauti pigiau ir įveda trečią klasę, rašoma valstybinės įmonės pranešime žiniasklaidai. Trečios klasės bilietas kelionei iš Vilniaus į Klaipėdą, arba atgal, kainuos 13,60 euro. Esą tai trečdaliu pigiau nei antros klasės bilieto kaina. Trečia klase keliauti bus galima nuo liepos 15 d., o bilietai parduodami nuo liepos 1 d. Iš tiesų šiuo metu galima bilietą iš Vilniaus į Klaipėdą tokia kaina.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ teisėtai  nutraukė sutartį su Klaipėdos bendrove „Uosto vartai“ šiai nepatvirtinus, ar vežama produkcija priklauso sankcionuojamai Baltarusijos įmonei, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas birželio 19 dieną netenkino „Uosto vartų“ skundo ir nepakeitė kovą priimto Vilniaus apylinkės teismo sprendimo.

Numatytos išlaidos „Rail Baltica“ geležinkeliui išaugo 4 kartus, o projektas laiku nebus baigtas, neseniai įspėjo Valstybės kontrolė. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad vos po 5 metų atstumą tarp dviejų didžiausių šalies miestų bus galima įveikti ne per 1,5 val., kaip yra dabar, o per 38 min.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos audito institucijų atlikto bendro vertinimo duomenimis „Rail Baltica“ projektui kyla rizika, nes per 7 metus numatoma jo kaina išaugo 4 kartus, praneša Valstybės kontrolė. Pasak jos, atsižvelgiant į projekto apimtį, ilgainiui gali susidaryti net 10–19 mlrd. eurų jo biudžeto deficitas. Be to, gali dar labiau vėluoti ir jo įgyvendinimas.

Pernai 21,6 mln. eurų grynojo pelno uždirbusi valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) akcininkei išmokėjo 13 mln. eurų dividendų.  Pastarąjį kartą dividendus valstybei LTG mokėjo 2022 metais – jie siekė 6,2 mln. eurų, trečiadienį pranešė grupė.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) skelbia, kad gegužės 30 d. vietinių maršrutų bilietams taikys 90 proc. nuolaida, kuri galios perkant internetu ar mobilioje programėlėje. Bilietų pardavimas startuoja gegužės 16 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. „Minėdami traukiniautojų dieną norime pasakyti ačiū visiems, kurie renkasi keliones traukiniu.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pažymėto traukinio vagono.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ planuoja įsigyti 200 naujų pusvagonių dolomito ir granito skaldai ir kitiems biriems kroviniams – įmonė paskelbė viešą jų pirkimo konkursą, pranešė LTG.  Tikimasi, kad juos įsigijusi bendrovė per metus galės papildomai pervežti apie 0,7 mln. tonų krovinių. Planuojama, kad naujieji vagonai bus pradėti naudoti 2025 metais.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pernai uždirbo 21,6 mln. eurų grynojo pelno – beveik 22 kartus daugiau nei 2022 metais (1,2 mln. eurų), jos bendros pajamos išaugo 4 proc. iki 452,6 mln. eurų (2022 metais – 434,1 mln. eurų). LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sako, jog grupė pernai atnaujino ilgalaikę strategiją – ji stiprina  geležinkelių jungtis šalies viduje ir integraciją su Europa.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė infrastruktūros valdymo bendrovė „LTG Infra“ neturi iš naujo skelbti Vilniaus–Klaipėdos linijos prioritetinių pervažų modernizavimo konkurso bei atmesti jo laimėtojos inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ pasiūlymo, nusprendė teismas.

Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“) apie 13.20 val. pranešė, kad traukinių eismas maršrutuose Vilnius-Klaipėda ir Kaunas-Šiauliai atnaujintas, keleiviai tęsia kelionę. Anot vežėjo, traukiniai nr. 17 iš Vilniaus į Klaipėdą ir nr. 56 iš Kaunas į Šiaulius gali vėluoti iki 20 minučių.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška dirbs „Ignitis grupės“ Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) valdyboje, ketvirtadienį pranešė įmonė. Konsultacijų įmonių „LitAir“ akcininkas bei „MB Capital” steigėjas M. Bartuška paskirtas finansų valdymo srities nepriklausomu valdybos nariu. Nepriklausomo valdybos nario atrankoje dalyvavo 25 kandidatai.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė aukcione už 133,9 tūkst. eurų pardavė nekilnojamojo turto (NT) kompleksą Radviliškyje.  Parduotą kompleksą Radviliškyje, G. Sakalausko gatvėje, sudaro administracinis pastatas, sandėlis bei 0,141ha sklypas, pranešė LTG. Anksčiau visas šis turtas buvo naudotas apsaugos paslaugas teikusios bendrovės „Gelsauga“ veiklai, tačiau likvidavus bendrovę patalpos tapo nebereikalingos.

Nuo kovo 1 d. Lietuvos vyriausybė uždraudžia išlaipinti ir įlaipinti keleivius iš traukinių, vykstančių į Kaliningradą, Kenos ir Kybartų pasienio punktuose.  Anksčiau šiose stotyse galėjo išlipti keleiviai, turintys Europos šalių pasus, vizas ir leidimus gyventi.

Ruože Radviliškis–Klaipėda prasidėjo paskutinio (3-ojo) svarbiausios šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapo rangos darbai. Dėl to bus traukinių eismo pokyčių, praneša Lietuvos geležinkeliai. Paskutinio elektrifikavimo etapo metu bus elektrifikuojamas 199 km geležinkelio ruožas. Numatoma, kad kontaktinio tinklo įrengimo darbų vertė sudarys 191 mln. eurų.

Trečiadienį pradėjus kursuoti keleiviniam traukiniui tarp Vilniaus ir Rygos, jo jungties pratęsimas iki Talino priklauso nuo latvių ir estų pareigūnų tarpusavio susitarimų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  Jo teigimu, šiuo metu Latvija ir Estija derasi dėl jungties tarp Rygos ir Estijos miesto Tartu, prie kurios būtų galima priderinti traukinio Vilnius–Ryga tvarkaraštį.

Trečiadienio rytą iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko pilnai užpildytas pirmasis atnaujinto tiesioginio maršruto Vilnius–Ryga keleivių vežimo geležinkeliais bendrovės „LTG Link“ traukinys.   Pirmuoju traukiniu į Latvijos sostinę taip pat išvyko premjerė Ingrida Šimonytė bei susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie Rygoje susitiks su kolegomis – Latvijos premjere Evika Silina ir susisiekimo ministru Kasparu Briškenu.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo kitų metų 5–62 proc. didinant krovinių pervežimo tarifus, gali mažėti per Klaipėdos uostą gabenamų tranzitinių krovinių apimtys, o Lietuvoje kroviniai gali būti perkelti į kitas transporto rūšis. Uosto krovos įmonės taip pat baiminasi kitų mokesčių didinimo, Uosto direkcijos konkurencijos. Nors uosto krova per pastaruosius dvejus metus krito ketvirtadaliu, bendrovės, priešingai nei bijota, darbuotojų neatleido ir didino atlyginimus.

Pirmadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė prekybą traukinio bilietais iš Vilniaus į Rygą. Vos po dviejų dienų bilietų vykti į Latvijos sostinę prieš pat Naujuosius metus jau nebeliko. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad vos išgirdusi naujienas apie naują traukinio maršrutą laukė prekyboje pasirodančių bilietų. „Su draugais planavome, kad į Rygą keliausime švęsti Naujųjų metų. Taigi pirmadienį, gruodžio 18 d. prekyboje pasirodė bilietai.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pirmadienį pradeda pardavinėti bilietus į naują traukinį iš Vilniaus į Rygą – jis pradės kursuoti gruodžio 27-ąją.  Standartinis bilietas kainos 24 eurus, kaina svyruos priklausomai nuo pasirinktos klasės, pranešė „LTG Link“.  Tiesioginiai traukiniai iš Vilniaus išvyks kasdien anksti ryte, o iš Rygos – vėlyvą popietę. Kelionė truks apie 4 val. 15 min.

Kitų metų pradžioje planuojamas naujas elektrifikacijos darbų etapas – nuo sausio 8 d. svarbiausios šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos darbai persikels į ruožą Radviliškis(Šauliai)–Klaipėda, praneša Lietuvos geležinkeliai. Šiuo metu jau atlikta apie 50 proc. geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projekto darbų. Iki 2024 metų pabaigos Lietuvoje elektrifikuoto geležinkelio dalis visoje infrastruktūroje turėtų siekti apie 35 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ iki kitų metų gegužės turės sutvarkyti 3 tūkst. tonų Radviliškyje sukauptų ir naudoti netinkamų medinių pabėgių, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentas „LTG Infrai“ pateikė privalomąjį nurodymą, pagal kurį bendrovė pradėjo tvarkyti 38,5 tūkst. vienetų senų medinių pabėgių. Bendru sutarimu jie turi būti sutvarkyti iki kitų metų gegužės 23 dienos.

Vilniuje vykusiuose „Polish Business Awards“ apdovanojimuose laurus pelnė tarptautinis traukinio maršrutas Vilnius–Varšuva–Krokuva, praneša „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Apdovanojimas skirtas šį maršrutą vystančioms LTG grupės keleivių vežimo bendrovei „LTG Link“ ir Lenkijos keleivių vežėjui „PKP Intercity“. Traukiniai tarp Lietuvos ir Lenkijos kasdien kursuoja maršrutu Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva. Kaip informavo LTG, nuo gruodžio 10 d. ši kelionė sutrumpės mažiausiai 12 minučių.

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalaus atlyginti apie 1 milijardą eurų siekiančius nuostolius, neskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, mat Lietuvos vyriausybė negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį.

Paaiškėjo, kiek truks kelionė traukiniu iš Vilniaus į Rygą, kurios pirmasis reisas numatomas jau gruodžio 27 d.  Apie tai socialiniame tinkle „LinkeIn“ paskelbė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, gruodžio pabaigoje startuosiantis maršrutas traukiniu Vilnius-Ryga truks apie 4:15 val. „Rail Baltica tą pačią kelionę turi sutrumpinti iki 1:54 val. Dėl to turime pasiekti, kad kelionės traukiniu Vilnius-Klaipėda trukmė būtų ne ilgesnė, nei Vilnius-Ryga“, – rašė ministras.

Pasieniečiai aiškinasi situaciją, kodėl iš tranzitinio traukinio Maskva-Kaliningradas Kybartuose išleisti Rusijos piliečiai, nors „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad iš šio traukinio keleiviai išlipti negali. Apie tai skelbia naujienų portalas „15min“. Šeštadienio naktį vienu iš kelių tranzitinių traukinių Maskva-Kaliningradas važiavusiems keleiviams Kenos geležinkelio stotyje išlipti neleista.

Penktadienio vakarą šalia Vievio traukinys Vilnius-Kaunas patyrė nenumatytas technines kliūtis.  Dėl incidento stojo ne tik traukinių, bet ir automobilių eismas.  Anonimu norėjęs likti skaitytojas pranešė, kad Vievyje prie geležinkelio stovi jau valandą.  „Važiuoju į darbą, stovime Vievyje jau valandą. Priešais sugedęs traukinys. Niekas nesirūpina nutempti traukinio į Vilnių“, – piktinasi skaitytojas.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, plečianti tarptautinių pervežimų geografiją, atliko pirmuosius bandomuosius važiavimus Estijoje. Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius darbus, būtinus užsitikrinti vežėjo saugos sertifikatus Latvijoje ir Estijoje, pranešė įmonė.

Košmarišką rugsėjo 22-osios kelionę Vilnius–Klaipėda keleiviai prisimins dar ilgai. Traukinys galutinę maršruto stotį pasiekė tik po 10-ies valandų, nes  pakeliui kelis kartus gedo ir kelias valandas stovėjo vienoje vietoje. Į Telšius važiavusi Giedrė (vardas pakeistas – red. pastaba) neslepia apmaudo – nors jos gimtąjį miestą traukinys turėjo pasiekti per daugiau nei tris valandas, bet važiavo aštuonias, aiškiai matėsi, kad tokiai situacijai pasiruošta nebuvo.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovo kadenciją baigęs Linas Baužys palieka pareigas ir nuo pirmadienio vadovaus valstybės valdomai Ignalinos atominei elektrinei (IAE). Tai L. Baužys penktadienį patvirtino BNS.  „Kiekvienos kelionės pabaiga yra naujos kelionės pradžia. Šiandien baigiu 6,5 metų trukmės „Lietuvos geležinkelių“ transformacijos ir „LTG Link“ traukiniais kelionę.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktoriumi nuo pirmadienio dirba Aleksandas Zubriakovas. Jis bus atsakingas už grupės prekės ženklų valdymą, ryšius su visuomene, vidinę komunikaciją bei suinteresuotų šalių įtraukimą, pirmadienį pranešė grupė. „Aleksandras prie vadovų komandos prisijungia įmonių grupei labai reikšmingame etape, kai žengiame svarbų žingsnį į priekį.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nuo kitų metų siūlo didinti tranzitu iš trečiųjų šalių per Klaipėdos uostą konteineriais gabenamų krovinių vežimo tarifus 46 proc. „LTG Cargo“ teigia, jog siūlomi tarifai nėra galutiniai, tuo metu verslas stebisi, kad tokia kainų politika vykdoma tuo metu, kai tranzitinių krovinių uoste mažėja, be to, dar labiau apsunkinama pagalba Ukrainai, iš kurios grūdai atvežami konteineriuose.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį su „Lietuvos geležinkelių“ antrinės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovu Linu Baužiu aptars traukinių maršruto į Rygą ir Daugpilį atnaujinimą.

Baigiantis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ generalinio direktoriaus Lino Baužio kadencijai, skelbiama atranka į šias pareigas.  L. Baužys priėmė sprendimą profesinį kelią tęsti už bendrovės ribų. Jį nuo rugsėjo 21 dienos laikinai, kol bus paskirtas nuolatinis vadovas, pakeis  „Lietuvos geležinkelių“ „FREE Rail“ programos vadovas Gediminas Šečkus, iki šių metų kovo ėjęs „LTG Link“ korporatyvinės veiklos vadovo pareigas.

Lietuvai siūlant kelią per Klaipėdos uostą kaip alternatyvą išgabenti Ukrainos grūdus susisiekimo viceministrė sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau ruošiasi statyti riedmenų keitimo terminalą Šeštokuose prie Lenkijos sienos – dabar tai yra viena kliūčių greitam grūdų transportavimui. Tačiau Loreta Maskaliovienė pabrėžia, kad verslui reikia ilgalaikių susitarimų su Ukrainos grūdininkais.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ieško verslo atsparumo direktoriaus – jis bus atsakingas už rizikų valdymą, jų prevenciją, kibernetinį ir verslo saugumą, sankcijų įgyvendinimo kontrolę, aplinkosaugą. Be to, naujasis vadovų komandos narys bus atsakingas ir už strateginės LTG grupės programos „Free Rail“ įgyvendinimą.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ daugiausia keleivių pritraukiančiose geležinkelio stotyse diegs modernius bilietų pardavimo automatus (bilietomatus). Žadama, kad jie leis geriau aptarnauti klientus, tačiau nauji įrenginiai grynųjų pinigų nepriims ir leis atsiskaityti tik kortelėmis. Pagal „LTG Link“ užsakymą bilietomatus pagamins jungtiniu veiklos pagrindu veikiančios Lenkijos bendrovės „Mera Systemy“ ir „Mera-Serwis“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos geležinkelių“ Grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ didžiausius keleivių srautus pritraukiančiose šalies geležinkelio stotyse diegs modernius bilietų pardavimo automatus (bilietomatus). Pagal „LTG Link“ užsakymą bilietomatus pagamins jungtiniu veiklos pagrindu veikiančios Lenkijos bendrovės „Mera Systemy“ ir „Mera-Serwis“. Viešąjį pirkimą laimėjusios tiekėjos už beveik  1,7 mln.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė bendrovė „LTG Infra“ pagrįstai neskyrė geležinkelių pajėgumų 2020–2021 metams Latvijos kapitalo geležinkelių paslaugų įmonei „LGC Cargo“, galutinai nusprendė teismas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pernai uždirbo 1,2 mln. eurų audituoto grynojo pelno – beveik 20 kartų mažiau nei 2021 metais, kai uždirbta 23,5 mln. eurų. Grupės 2022 metų pajamos siekė 434,1 mln. eurų – 6,7 proc. mažiau (465,1 mln. eurų), antradienį pranešė LTG. Pasak pranešimo, bendrovė dividendų valstybei šiemet nemokės.  Įmonės vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad LTG pavyko išlaikyti finansinį stabilumą, nepaisant daugybės sukrėtimų.