Ūkio ministerija mano, kad būsimoji nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ neprivalės skelbti privalomojo pasiūlymo išpirkti smulkiųjų „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų akcininkų akcijas. Tuo tarpu VST akcininkams bus privalu pateikti privalomąjį pasiūlymą.
„Manome, kad nereikės skelbti privalomojo pasiūlymo RST ir „Lietuvos energijos“ akcininkams, tačiau čia yra kai kurių niuansų. Tikriausiai kreipsimės į Vertybinių popierių komisiją, kad ji pateiktų oficialų paaiškinimą. Mes esame numatę, kad jeigu pagal teisės aktus reikės, tai skelbsime, o jeigu nereikės, tai „Leo LT“ valdyba, atsižvelgdama į akcininkų
interesus, priims sprendimą pateikti savanorišką pasiūlymą“, - BNS sakė Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė Neringa Pažūsienė.
„NDX energijos“ ir Vyriausybės sutarčių projektai numato, kad sprendimus dėl akcijų išpirkimo priims „Leo LT“ valdyba, atsižvelgusi į jos akcininkų interesus.
Todėl, pasak kai kurių analitikų, neatmetama galimybė, kad šiemet didelių finansinių resursų neturėsianti „Leo“ iš karto neskelbs pasiūlymų akcininkams, o tai padarys per ilgesnį laiką.
Preliminariais skaičiavimais, jei visi smulkieji akcininkai parduotų savo akcijas, „Leo LT“ jiems turėtų sumokėti apie 1 mlrd. litų. Šiemet negausianti dividendų iš savo antrinių įmonių, „Leo LT“ jų gali tikėtis tik kitais metais.
„Dabar Vyriausybė yra pagrindinė akcininkė ir „Lietuvos energijoje“, ir RST, o valstybė valdys 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų, tad pagrindinis akcininkas iš esmės lieka tas pats. Teisininkai iki galo neišsiaiškina šito niuanso. Bet jei teisininkai nuspręs, kad privalomasis akcijų išpirkimo pasiūlymas turi būti skelbiamas, jis bus paskelbtas“, - „Verslo žinioms“ sakė ūkio ministras Vytas Navickas.
Anot jo, atsakymo smulkieji akcininkai gali tikėtis tuomet, kai bus sukurta „Leo LT“.
Anksčiau buvo teigta, kad „Leo LT“ sudarys vienodas sąlygas visų trijų energetikos bendrovių smulkiesiems akcininkams, išpirkdama jų akcijas. Tiek ankstesniame, tiek dabartiniame Vyriausybės ir „NDX energijos“ akcininkų sutarties projekte yra numatyta galimybė skelbti savanoriškus pasiūlymus supirkti „Lietuvos energijos“ ir RST smulkiųjų akcininkų akcijas. Skirtumas tik tas, jog dabar sprendimus priims valdyba.
Dar vienas argumentas yra tas, kad esą norima, jog visi pageidaujantys smulkieji „Lietuvos energijos“ akcininkai vėliau, nuo jos atskyrus Kruonio ir Kauno elektrines, gautų pastarųjų įmonių akcijų - jiems priklausytų po 3,6 proc. abiejų elektrinių įstatinio kapitalo.
Vertybinių popierių komisija jau yra išaiškinusi, kad „Leo LT“ privalomai turėtų išpirkti tik VST smulkiųjų savininkių akcijas, nes įmonės kontrolė pereis iš privataus investuotojo valstybei, tuo tarpu „Lietuvos energijos“ ir RST akcininkams turėtų būti skelbiamas savanoriškas pasiūlymas, nes šių įmonių savininkas iš esmės lieka tas pats - valstybė.
Tačiau, pasak N.Pažūsienės, oficialaus raštiško išaiškinimo ministerija nėra gavusi.
Vyriausybės patvirtintas akcininkų sutarties projektas sako, kad šalys sieks, jog „Leo LT“ valdyba, atsižvelgdama į įstatymuose, „Leo“ įstatuose bei sutartyje numatytus veiklos tikslus bei uždavinius, taip pat į visų „Leo“ akcininkų interesus, priimtų sprendimus dėl savanoriško oficialaus siūlymo supirkti RST, VST ir „Lietuvos energijos“ smulkiųjų akcininkų akcijas už kainą, ne mažesnę už šių bendrovių akcijų vertę, taikytą nustatant naujų „Leo LT“ akcijų emisijos kainą, taip pat pasiūlymo sąlygų bei įgyvendinimo tvarkos.
Nustatant naujų „Leo LT“ akcijų kainą, bendrovių „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai ir VST akcijų vertė, BNS skaičiavimais, buvo atitinkamai apie 3,69 lito, 5,55 lito ir 757,4 lito. „Lietuvos energijoje“ įmonė „Leo LT“ turės 96,4 proc. akcijų, ji taip pat valdys 71,34 proc. RST bei 97,1 proc. VST akcijų.
Valstybė už jos valdomas „Lietuvos energijos“ akcijas gaus atitinkamai 34,4 proc., už RST akcijas - dar 27,3 proc., o „NDX energija“ už jos turimas VST akcijas - 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
„Leo LT“, kurios nuosavas kapitalas sieks 7,139 mlrd. litų, vėliau kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis įsteigusi bendras įmones, ketina pastatyti naują atominę elektrinę bei elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją.
