Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.
„Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi. Kitų metų antroje pusėje turėtų pilnai veikti Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir jos poreikis biokurui bus didžiulis. Jai reikės beveik pusės tiek, kiek mes anksčiau importuodavome iš Baltarusijos – tai tikrai nemažas kiekis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas V. Budreika.
Agentūros duomenimis, šiemet, palyginti su 2021 metais, vidutinė biokuro kaina išaugo daugiau nei dukart – iki 33 eurų už megavatvavalndę (MWh). Tuo metu kitais metais ji turėtų siekti 32 eurus.
„Taip pat dar pažiūrėjome į tarptautines biokuro granulių kainas, tai tie 32 eurai yra mūsų spėjimas. Tačiau vertinant tai, kad visi kiti energetiniai ištekliai (kainos – BNS) pagal tendencijas neturėtų labai ženkliai kristi ir taip pat kad bus sukuriamas papildomas poreikis, ta kaina išlieka panaši“, – teigė LEA atstovas.
Anot LEA vadovo Virgilijaus Poderio, VKJ biokuro blokas šios kuro rūšies paklausą Lietuvoje turėtų padidinti apie 15 procentų.
Tuo metu vidutinė centralizuotos šilumos kaina, kurią labiausiai turėtų lemti biokuro kaina, agentūros prognozėmis, kitais metais turėtų išlikti tokia pat, kaip ir šiemet – 8,9 cento už kilovatvalandę (be PVM).
„2022-ieji buvo šilumos kainų augimo metai. (...) Kas galėtų būti kitais metais – žvelgdami į biokuro ir visų kitų energetinių išteklių kainas prognozuojame, kad šilumos kaina turėtų išlikti panaši ir ji daugeliu atvejų priklausys nuo biokuro kainos“, – teigė V. Budreika.
„Jei kažkam atsitikus biokuro kaina mažėtų, tai galėtų atsispindėti iš karto ir šilumos kainose“, – pridūrė jis.
„Ignitis grupės“ statoma VKJ pirmąją šilumą iš biokuro turėtų pagaminti 2023 metų pirmąjį ketvirtį, bloko komercinės veiklos pradžia numatoma birželį–liepą. Tuo metu visu pajėgumu jis turėtų veikti 2023–2024 metų šildymo sezoną.
Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šiluminė galia – apie 230 MW.
