Kokius verslo sektorius Europoje ir Lietuvoje vertinate kaip rizikingiausius?
Europos Sąjungos (ES) lygmeniu tai euro zonos krizė stipriai paveikė automobilių pramonę. Ypatingai tai yra pasakytina apie Prancūzijos ir Italijos gamintojus, kurių didelė dalis produkcijos yra parduodama būtent Pietų Europoje. Metalų pramonės problemos yra sąlygotos situacijos automobilių pramonėje ir didžiojoje ES dalyje stagnuojančiame statybos sektoriuje. Taip pat, „Coface“ vertinimu, sektoriaus rizika yra aukšta dėl perteklinės aliuminio ir plieno gamybos.
Chemijos pramonė taip pat priskiriama rizikingesniems sektoriams dėl labais ryškaus cikliškumo ir nepastovios paklausos. Statybos sektorius vis dar susiduria su dideliais sunkumais nepaisant palaipsniui atsigaunančios pasaulio ekonomikos.
Lietuvos lygmeniu maisto pramonė, mėsos sektorius: po ganėtinai blogų rezultatų 2011 m. šio sektoriaus įmonės šiokį tokį atokvėpį turėjo tik 2012 m. antroje – 2013 m. pirmoje pusėje stabilizavusis žaliavų kainoms ir išsikovojus didesnes kainas iš mažmenininkų, kurie buvo linkę derėtis dėl palaipsniui atsigaunančio vartojimo.
Vis dėlto 2013 m. antroje pusėje įvestos Rusijos, kuri yra viena pagrindinių produkcijos ir žaliavų rinkų, sankcijos, sektoriui turėjo skaudžių pasekmių. Ypač nukentėjo įmonės, didelę dalį lėšų investavusios į darbo su Rusijos rinka pradžią atsigaunant tarpvalstybinei prekybai.
Įmonės šiame sektoriuje, padariusios dideles investicijas į technologinį atsinaujinimą ir gamybinių apimčių didinimą, turėjo prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, produkciją pelno maržų sąskaitą perorientuoti į kitas rinkas, kas sukuria dar daugiau papildomų sąnaudų ir mažina apyvartines lėšas. Šiais metais atsiradę kiaulių maro židiniai vėlgi grasina praradimais mėsos sektoriui, kas sukuria prielaidas atsirasti rimtesnių mokumo problemų visame sektoriuje, ką jau galima buvo įžvelgti 2013 m. pabaigoje analizuojant „Coface“ gautų pranešimų apie uždelstas skolas statistiką.
Nepaisant planuojamo renovacijos proveržio Lietuvoje 2014-2015 metais, statybos įmonių kapitalo pakankamumo rodikliai yra ganėtinai žemi, įmonės šiame sektoriuje vis dar jaučia bankų kreditavimo badą, todėl didelė dalis investicijų ir veiklos yra paremtos tiekėjų pinigais, kas sukuria prielaidas atsirasti bent jau trumpalaikiams atsiskaitymo sutrikimams stringant gautinoms sumoms. Nepaisant to, atsigaunantis vartojimas ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai suteiks reikšmingą impulsą šio sektoriaus augimui ir stiprėjimui ateinančius metus.
Taip pat nors, remiantis naujausiais duomenimis, šis sektorius 2013 metais demonstravo vienus didžiausių augimo tempų šalyje, tačiau paslaugų pardavimus pagrinde pavyko padidinti pelno (mažėjančių maržų) sąskaita. 2013 m. išsiskyrė transportavimo tarifų mažėjimo tendencija Europoje, prie kurios turėjo prisitaikyti ir vietinės transporto kompanijos, didelį dalį paslaugų eksportuojančios į Vakarų Europą. Prie viso to prisidėjo nauji ES aplinkosaugos standartai, kurie pareikalavo iš įmonių investicijų į transporto parką atnaujinimą, sukūrusio papildomą finansinę naštą įmonėms su mažėjančiomis maržomis.
Lietuva pasaulio ir Europos ekonominėje aplinkoje: kaip manote, ar ateityje galime būti paveikti papildomų rizikos faktorių?
Mūsų vertinimu, Lietuvos ūkio augimas išliks spartus, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis bei pasauliu. BVP augimas turėtų būti didesnis už Pasaulinio BVP augimą, kuris ateinantiems metams prognozuojamas šiek tiek virš 3 proc.
Stabtelėjęs eksporto augimas 2013 m. paskutinį ketvirtį susijęs su labai stipriu 2012 m. paskutiniuoju ketvirčiu, todėl eksporto susitraukimo nesitikime 2014 m., o priešingai – prognozuojame nuosaikų augimą atsigaunančios Europos ir Pasaulio ekonomikos kontekste. Be to, gan stiprią atsvarą eksporto sumažėjimui suteikė vidaus vartojimo augimas ypač paskutinį metų mėnesį.
Mažėjantis nedarbas ir pradėjęs didėti realus darbo užmokestis šalyje leis išlaikyti vidaus vartojimą vienu svarbiausių ekonomikos augimo varikliu. Taip pat svarbi ir naujoji ES finansinė perspektyva, kurios finansavimas jau yra patvirtintas. Ir nors realaus poveikio ekonomikai šis veikinys 2014 metais neturėtų turėti dėl biurokratinių kliūčių, 2015 m. ES lėšų injekcijos poveikis šalies BVP pokyčiui turėtų būti pastebimas ir paspartinti ūkio augimą. Vienas faktorių, galinčių turėti neigiamą įtaką tvariam augimui, gali būti politinės valios stoka, ko pasekmėje eilinis euro įvedimo termino atidėjimas galimai sąlygotų investuotojų nepasitikėjimą šalimi, dėl ko gali prireikti įvesti papildomus mokesčius ir mažinti išlaidas, kas turėtų neigiamą poveikį ekonomikos augimui. Taip pat svarbi Rusijos pozicija, kurios rinka sudaro apie 20 proc. viso Lietuvos eksporto. Palaipsniui aštrėjant santykiams tarp valstybių gali būti įvesti prekybos apribojimai įvairesnėms prekių ir paslaugų grupėms, kas apribotų eksportuojančių įmonių (eksportas sudaro apie 80 proc. Lietuvos BVP) indėlį į ekonomikos augimą.
Koks dažniausia kylantis iššūkis įmonėms, kurios nori plėstis: kapitalo stoka, verslo ar investicinio projekto vertinimas, investicijų rizikos vertinimas, nepakankamas kreditavimas ar pan.?
Šiuo klausimu galimi tik teoriniai pamąstymai. Visos nurodytos priežastys ir yra didžiausi iššūkiai, tik skirtingus / skirtinguose sektoriuose veikiančias verslus jie veikia nevienodai. Vis dėlto, ko gero dažniausiai kylantis iššūkis įmonėms, norinčios plėstis Lietuvoje, yra kapitalo stoka. Mūsų kapitalo rinka yra ganėtinai ribota, privataus kapitalo rinka apskritai yra tik besikurianti ir prieinama tik projektams, galintiems pasiūlyti pakankamai greitą ir labai aukštą grąžą.
Be to, bankai vis dar ribotai finansuoja privatų verslą (ypač smulkesnį) dėl sugriežtėjusios bankų politikos, nulemtos 2008-2009 metų krizės ir šiuo metu vykstančių pokyčių Europos bankiniame sektoriuje (atsirandantys papildomi reikalavimai, mokesčiai , atsakingo skolinimo kriterijai ir pan.).
Taip pat vienas iš iššūkių yra patirties stoka. Lietuvos verslas yra dar ganėtinai jaunas, rinka taip pat jauna ir staigiai besikeičianti, todėl dažnas verslininkas rizikuoja įmonės perspektyvomis vardan projektų, kurie neturi apibrėžtumo ir konkretumo (daug kas daroma skubotai, neapgalvotai, remiantis itin optimistinėmis prielaidomis, neatsižvelgiant į nusistovėjusią skirtingą praktiką atskirose šalyse ir/ar verslo korporacijose).
Pasaulio technologinis vystymasis šiai dienai yra itin spartus ir bet koks primityvesnis požiūris į verslą gali privesti prie įmonės sužlugdymo nesugebant eiti koja koja su rinka, neturint ar nepaskaičiavus galimų alternatyvų.
Detalesnes eksperto įžvalgas kviečiame išgirsti Įmonių Investicijų valdymo konferencijoje 2014, vasario 20 dieną vyksiančioje viešbutyje „Ramada“, Vilniuje.
