Šį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. BVP augimą, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, lėmė teigiamas apdirbamosios gamybos bei gamybinių paslaugų (transporto ir saugojimo, didmeninės prekybos) produkcijos apimties pokytis. Statybos veiklos įmonėse vis dar stebimas nuosmukis. Laikinas sulėtėjimas „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad dauguma veiksnių rodo, kad šis augimo sulėtėjimas yra laikinas ir BVP šiemet augs sparčiau nei pernai.
„Tikėtina, kad metų pradžioje ekonomikos augimą slopino užsitęsusi žiema, turėjusi neigiamos įtakos statybų sektoriui bei gyventojų vartojimui. Tačiau sausio ir vasario mėnesiais vos augusi mažmeninė prekyba kovą šoktelėjo ir buvo 4,6 proc. didesnė nei prieš metus. Dar svarbiau – kovo mėnesį spurtavo mažmeninė prekyba pirmojo būtinumo prekėmis. Mažmeninės prekybos maisto produktais metinis augimas siekė net 8,7 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2007 metų pabaigos. Apie stiprėsiančią vidaus paklausą signalizuoja ir gyventojų pasitikėjimo rodiklis, kuris pastaruosius du mėnesius išlieka aukščiausiame lygyje per paskutinius penkerius metus“, – rašo jis savo komentare. „Kaip ir laukta, augimo tempas lėtėja, tačiau atsižvelgiant į sudėtingas išorės ir nelabai palankias vidaus sąlygas, toks augimas laikytinas geru. BVP skaičiai iš esmės atitinka lūkesčius ir visų 2013 metų BVP 3 proc. augimo prognozės nekeičiame“, – teigia banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Pasak N. Mačiulio, tokias tendencijas bent iš dalies galėjo lemti didesnis minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris gyventojų pinigines pasiekė tik vasario mėnesį. Be to, per pastarąjį pusmetį dėl palankių tendencijų žaliavų rinkose vartotojų kainų indeksas visai nedidėjo. Nepaisant sulėtėjusio nedarbo mažėjimo, darbo rinkoje išlieka teigiamos tendencijos – kovo mėnesį darbo biržoje buvo užregistruota 22 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra,14 proc. daugiau nei prieš metus. Reikia naujų augimo šaltinių SEB banko vyriausios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, kol kas nepasikeitė pagrindinis ūkio augimo šaltinis – šių metų pradžioje juo išliko eksportas. „Tai atrodo gana paradoksalu, turint omenyje, jog iš užsienio rinkų pastaruoju metu džiuginančių naujienų ateina retokai. Apdirbamoji pramonė sausį-kovą pagamino net 8,8 proc. daugiau produkcijos negu prieš metus, o eksportuojama pramonės produkcijos dalis pasiekė rekordines aukštumas. Be to, pramonės įmonių nuotaikos nėra pačios prasčiausios – apklausų duomenimis, artimiausios ateities gamybos lūkesčiai gerėja“, - sako V. Tauraitė. „Tolesniais 2013 m. ketvirčiais ūkio plėtra daugiau stiprybės turėtų semtis ir iš investicijų bei vartojimo atsigavimo, nes eksporto galimybės pamažu tampa ribotos. Rusijos, Lenkijos, svarbių euro zonos ūkių plėtra šiemet nedžiugins, atitinkamai lietuviškų prekių paklausa šiose rinkose veikiausiai bus santūri. Be to, eksportuotojai patirs vis didesnį spaudimą kelti darbo užmokestį, atpalaiduoti smarkiai užveržtą investicijų maišą – tai kels grėsmę eksporto konkurencingumui ir galimybei konkuruoti mažesnėmis kainomis“, - analitikė savo komentare. Anot jos, vartojimo ir investicijų srityje yra daugiau pagrindo santūriam optimizmui ir besitaisantys namų ūkių bei verslo bendrovių lūkesčiai, skatins nebe taupyti, o galvoti apie didesnius pirkinius ar įmonės plėtrą.
Euro zonos atgarsiai
„Kaip ir pernai, euro zonos skolų krizė šiemet vis dar slopins Lietuvos ekonomikos augimą. Gilesnės krizės Europoje ir kituose pasaulio regionuose galimybė išlieka, tačiau pastaruoju metu centrinių bankų vykdyta monetarinė politika sugrąžino investuotojų pasitikėjimą net labiausiai pažeistomis didžiosiomis euro zonos valstybėmis – Italijos ir Ispanijos skolinimosi kaina nukrito iki žemiausio lygio nuo 2010 metų. Tai reiškia, kad bendros pinigų sąjungos skilimo tikimybė yra gana maža, o įmonės matys vis mažiau priežasčių, dėl kurių galėtų atidėti investicijas“, – teigia jis. V. Tauratė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva vejasi Vakarų Europos šalių gyvenimo lygį ne tik todėl, kad mūsų šalies BVP didėja. Anot jos, šį procesą „palengvina“ pačios Vakarų šalys, kurių BVP traukiasi nebe pirmus metus iš eilės. Vis dėlto analitikės įsitikinimu, tai nesuteikia pagrindo tikėtis, jog labai greitai pavysime „senąsias“ Europos Sąjungos valstybes. Anot N. Mačiulio, vyriausybė turi daug galimybių suteikti teigiamo impulso Lietuvos ekonomikos augimui: „Tik viena iš daugelio jų – pertvarkos mokesčių sistemoje. Bazinės senatvės pensijos perkėlimas iš Sodros į valstybės biudžetą ir dėl to atsirandanti galimybė sumažinti darbuotojų įmokas Sodrai, reikšmingai padidintas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bei efektyvesnis viešųjų išteklių valdymas gali ne tik padidinti vidaus paklausą bei kilstelti įmonių ir gyventojų lūkesčius, bet ir paskatinti užsienio investicijas.“
