Tvarumui svarbi finansavimo šaltinių įvairovė
Pasak Lietuvos banko vadovo, jeigu visas lėšų krašto gynybai poreikis būtų finansuojamas tik didinant mokesčius, tai galėtų destabilizuoti mokestinę sistemą, tad svarbu finansavimo ieškoti skirtinguose šaltiniuose.
Tam, kad jis būtų tvarus, finansuoti krašto gynybą reikia mišriu modeliu – įplaukomis iš dviejų skirtingų šaltinių.
„Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis mokesčių pajamomis", – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Papildomų gynybos išlaidų poreikis nėra tolygus laike. Pradžiai jis yra didesnis, paskui mažesnis (...) 2025–2030 metais reikėtų apie 0,7 proc. nuo BVP papildomai skirti gynybai, vėliau 0,4 proc. nuo BVP“, – pridūrė jis.
„Mokestinių pajamų atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio yra daugiausia tiesioginių mokesčių pajamų srityje ir daugiausia dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio lengvatų ir išimčių“, – įvardijo Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos banko vertinimu, vienkartiniai įsigijimai infrastruktūrai vystyti, karinei įrangai pirkti galėtų būti finansuojami skolintomis lėšomis. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui neturėtų, tačiau galėtų „pastebimai padidinti valstybės skolos lygį", jeigu skolinimųsi būtų finansuojamas visas poreikis krašto gynybai.
„Visų pirma, skola kainuoja, tai yra palūkanas, antras dalykas, kuris mažiau akivaizdus, yra kad didesnis skolos lygis reiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms, galim susidurti su tam tikromis didesnėmis grėsmėmis dėl skolos tvarumo“, – kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
G. Šimkaus teigimu, turto, arba nuosavybės, mokesčio peržiūrėjimas taip pat galėtų prisidėti prie krašto gynybos finansavimo, nes kol kas iš jo surenkama biudžeto pajamų dalis yra maža lyginant su Lietuvos išsivystymo lygiu.
„Manyčiau, tai galėtų būti vienas iš sprendimų, t. y. visuotinis nekilnojamo turto mokestis, tą ne kartą siūlė ir Lietuvos bankas, taip pat kitokie turto mokesčiai“, – kalbėjo G. Šimkus.
Siūlo ne papildomai apmokestinti, bet mažinti esamas lengvatas
Lietuvos banko vadovo teigimu, nebūtina atsisakyti visų dabar esančių mokestinių lengvatų pilna apimtimi, tačiau ją galima būtų sumažinti.
„Centrinio šildymo lengvata, GPM lengvatos investiciniam gyvybės draudimui, trečiajai pakopai, 5 proc. pelno apmokestinimas mažoms įmonėms (...) Mes turime mokestines išimtis kai kam ir paraleliai kalbame, kad gal apmokestinkime ar kitiems padidinkime mokestinę naštą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Kalbėdamas apie bankų solidarumo mokestį, jis teigė manantis, kad, net pratęsus laikinąjį bankų solidarumo mokestį, dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis tokių lėšų būtų surinkta daug mažiau.
„Bankų sistema gavo netikėtas, neplanuotas pajamas (...) Dabar net jeigu tas solidarumo mokestis būtų pratęstas (...) To potencialo liktų kur kas mažiau", – teigė Lietuvos banko vadovas.
Siūlymus ir finansinės analizės išvadas dėl papildomų finansavimo šaltinių gynybai Lietuvos bankas artimiausiu metu teiks Finansų ministerijai.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
