Pasak centrinio banko, nepaisant pastaruoju metu augančio šio verslo kreditavimo, daugiau nei pusė šio sektoriaus įmonių mano, kad bankų skolinimas joms yra apribotas. Bankų atstovai tai aiškina tuo, kad bankroto atveju jie iki šiol turėjo labai ribotas galimybes atgauti užstatą.
„Taip, nors SVV paskolų portfelis nuo pandemijos laikų išaugo beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 40 proc. smulkių ir vidutinių įmonių iš bankų negauna prašomos paskolos“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl bankai atmeta prašymus, – 31 proc. per dideli įmonės įsipareigojimai, 22 proc. – prastai vertinama įmonės finansinė būklė ir tik 9 proc. įmonių rizikos susijusios su ekonomine situacija šalyje.
Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, bankai nutyli, kad nuo pandemijos ir ypač karo Ukrainoje pradžios jie itin sugriežtino reikalavimus skolintis norinčiam verslui.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, taip yra todėl, kad įmonės bankroto atveju bankai iki šiol turėjo labai ribotas galimybes atgauti užstatą.
„Bankroto procedūros neretai užtrunka 7-10 metų, o paskolas išdavusiems bankams tebeišlieka didžiulė rizika apskritai atgauti užstatą. Jeigu būtų įtvirtinta teisinė praktika bankui užstatą gražinti vos paskelbus bankrotą – reikalavimai paskoloms žymiai palengvėtų“, – posėdyje sakė LBA vadovė Eivilė Čipkutė.
