Pasak jos, už šią emisiją bus mokamos 0,75 proc. metinės palūkanos.
Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, tai jau ketvirtoji 30 metų trukmės emisija, kurios pagalba žema palūkanų norma fiksuojama ilgam laikotarpiui.
„Šios emisijos pelningumą lemiantis palūkanų normos rizikos priedas virš vidutinės apsikeitimo sandorių reikšmės yra vos 55 baziniai punktai, t.y. žemiausias, lyginant su anksčiau išleistomis tokios pat trukmės emisijomis. Palūkanų normos rinkoje jau kuris laikas kyla, tačiau pasinaudojome proga užfiksuoti žemesnes nei infliacija palūkanas“, – sako G. Norkūnas.
Paskutinį kartą tarptautinėse rinkose Lietuva skolinosi 2020-ųjų liepą, kai išplatino 1,75 mlrd. eurų vertės trisdešimties metų euroobligacijų emisiją.
Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketina pasiskolinti 5,2 mlrd. eurų – apie 0,1 mlrd. eurų mažiau nei buvo planuojama gruodį (5,3 mlrd. eurų).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė birželį yra sakiusi, kad euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,3 mlrd. eurų, o vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti dar 2,1 mlrd. eurų. Tuo metu paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų, pasak ministrės, turėtų siekti 0,869 mlrd. eurų.
