Lietuvoje siūlo naują spūsčių mokestį: važiuojant lengvuoju automobiliu – iki 0,61 Eur/km?

Spūsčių mokestį siūlo savivaldybių asociacija, o Susisiekimo ministerija jam neprieštarautų. Juolab, kad jis numatytas ir atitinkamoje Europos Sąjungos (ES) direktyvoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Automobilį parduoti bus sunkiau? Štai kas laukia pirkėjų ir pardavėjų

Pokyčiai daugiabučių gyventojams: mokėsite, net jei nesutinkate

Kasmetinis automobilių mokestis: pasakė, ar įves Lietuvoje dėl gautų rekomendacijų

Jeigu siūlymai būtų įgyvendinti, už pravažiavimą lengvaisiais automobiliais kai kuriomis kelių ar gatvių atkarpomis tektų mokėti iki 0,61 euro už 1 kilometrą.

Naujas mokestis, kad spūstys mažėtų

Šiuo metu derinamas Susisiekimo ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl Kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodikos patvirtinimo“ projektas.

Juo įgyvendinamos neseniai priimtos kai kurių įstatymų pataisos, o pačia metodika siekiama nustatyti kelių rinkliavos dydžių nustatymo, infrastruktūros ir išorinių kaštų (išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio kaštų) apskaičiavimo tvarką.

Dėl projekto savo poziciją išsakė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Pastabų ar pasiūlymų ji neturėjo, bet pateikė su projektu susijusį Klaipėdos rajono savivaldybės pasiūlymą dėl spūsčių mokesčio nustatymo.

Ši savivaldybė siūlo apsvarstyti, ar, „tobulinant kelių apmokestinimo sistemą, nereikėtų pradėti taikyti spūsčių mokesčio tam tikruose didžiųjų miestų išvažiavimo ir įvažiavimo keliuose piko valandomis“, remiantis atitinkama ES direktyva.

„Mokestis turėtų mažinti transporto srautus piko valandomis labiausiai apkrautuose kelių ruožuose, o surinktos lėšos galėtų būti naudojamos sprendžiant papildomų jungčių įrengimo dalinio finansavimo klausimus“, – nurodo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Spūsčių mokesčio dydis – iki 0,61 euro už 1 km

Minėtoje ES direktyvoje numatyta, kad ES valstybės gali nustatyti spūsčių mokestį, taikomą bet kuriai savo kelių tinklo atkarpai, kurioje susidaro spūstys. 

Mokestis gali būti taikomas tik tose kelio atkarpose, kuriose dažnai susidaro spūstys, ir tik tais laikotarpiais, kai jos paprastai susidaro.

Pagal direktyvą, valstybės nuo spūsčių mokesčio gali atleisti mikroautobusus, vietos autobusus ir tolimojo susisiekimo autobusus, kad skatintų viešojo transporto naudojimą.

Iš spūsčių mokesčių gautos pajamos turėtų būti naudojamos spręsti spūsčių problemą arba apskritai plėtoti tvarų transportą ir judumą.

Valstybės narės įdiegia tinkamus mechanizmus spūsčių mokesčių poveikiui stebėti ir mokesčių dydžiui peržiūrėti.

Direktyva taip pat numato ir „pamatinius“ spūsčių mokesčio dydžius.

Priklausomai nuo to, ar spūstys susidaro miesto, ar užmiesčio kelyje, lengviesiems automobiliams numatomas nuo 0,237 euro iki 0,61 euro mokestis už 1 km.

Sunkiasvoriams automobiliams šio mokesčio dydis yra iki 2,9 karto didesnis.

Ministerija naujam mokesčiui pritaria?

Sprendžiant iš naujienų portalui tv3.lt atsiųsto komentaro, Susisiekimo ministerija neprieštarautų naujo spūsčių mokesčio įvedimui.

Ministerija priminė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimai.

Taip pat Vyriausybės patvirtinta kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pagal kurią kelių rinkliava bus sudaryta iš dviejų dedamųjų – infrastruktūros ir išorinių kaštų, t. y. išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio kaštų, įmokų.

„Tuo metu Seimui yra pateikti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai, suteiksiantys savivaldybėms teisę nustatyti mažos taršos zonas, kuriose būtų ribojamas ar visiškai draudžiamas taršių transporto priemonių eismas.

Šiame kontekste spūsčių mokestis galėtų būti taikomas kaip viena iš reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, ribojant seniausių ir taršiausių automobilių patekimą į tam tikras miesto gatves piko metu“, – nurodė ministerija.

Beje, naujos valdančios koalicijos sutartyje yra numatyta „gerinti kelių būklę visoje Lietuvoje“ ir tam „skubiai ieškoti lėšų“.

Be to, valdančios partijos įsipareigojo vykdyti socialiai orientuotą, finansiškai tvarią politiką ir „tam tikslui nuosaikiai bei nuosekliai kasmet didinti proporcinę, per biudžetus perskirstomą BVP dalį.“

Paprastai kalbant, kad padidėtų ši dalis, reikia surinkti daugiau mokesčių. Tam reikia arba didinti pačius mokesčius, arba juos mokančių gyventojų ir įmonių skaičių.