Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių.
Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc. – iki 4,8.
2012 m. Lietuvoje šis rodiklis nesiekė 10 vilkikų, o 2022 m. išaugo net iki 17,3. Tai didžiausias krovininių automobilių kiekis ES, tenkantis 1 000 gyventojų. Šalia Lietuvos rikiuojasi Lenkija (12,9), Estija (9,5), Vengrija (9,3) ir Rumunija (8,8). Mažiausias vilkikų skaičius fiksuojamas Čekijoje (0,3), Švedijoje (0,9), Austrijoje (2,2), Maltoje (2,2), Kipre (2,3) ir Graikijoje (2,3).
Nuo 2012 m. Lietuvoje vilkikų motorizacijos lygis išaugo net 101,8 proc. Mus lenkė Rumunija (+127,4 proc.) ir Kroatija (+121,5 proc.). Didžiausias motorizacijos lygio smukimas fiksuotas Čekijoje (-61,9 proc.), Liuksemburge (-15,4 proc.) ir Maltoje (-13 proc.).
Pagal apdraustųjų skaičių sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičiuojama apie 88 tūkst.
Ekonomistas: Lietuvos ekonomika – sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos ekonomika yra sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja. Anot jo, darbo rinkos situacija yra stabili, bet „su prastėjimo prieskoniu“, o pramonės rodikliai pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų blogėti.
„Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau. To „blogiau“ per tuos du mėnesius nebuvo“, – pristatydamas naujausias banko ekonomines prognozes antradienį sakė T. Povilauskas.
„Infliacija Lietuvoje irgi mažėjo sparčiau nei mūsų bankas tikėjosi ir greičiau nei kiti prognozuotojai tikėjosi“, – pridūrė jis.
T. Povilausko teigimu, Lietuvos prekių eksportas stabilizuojasi, pramonės nuosmukis nuo praėjusių metų vidurio nebegilėjo, todėl ir pirmojo šių metų ketvirčio rodikliai neturėtų blogėti.
„Stabilizavimosi nebuvo medienos gaminių sektoriuje, jis buvo baldų gamybos sektoriuje, kažkiek chemijos produktų, plastiko gamybos rodikliai pagerėjo praėjusių metų pabaigoje', – sakė T. Povilauskas.
„Vadovų apklausos irgi rodo minimaliai pagerėjusią situaciją nuo praėjusių metų pradžios, turimų užsakymų vertinimas šiek tiek pagerėjęs, atsargų lygis šiek tiek sumažėjęs. Tai ženklas, vedantis į tai, kad šiemet pirmąjį ketvirtį pramonės rodikliai neturėtų būti su didelio minuso ženklu“, – kalbėjo analitikas.
SEB prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – iki 2,8 procento.
Banko analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2 proc. – 0,8 proc. punkto mažiau nei prognozuota pernai lapkritį. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc.
Nedarbo prognozė sumažinta 0,1 punkto iki 6,8 proc., kitąmet jis sieks 6,5 procento.
„Darbo rinkoje situacija yra stabili, bet su prastėjimo prieskoniu, nes akivaizdu, įkarščio, optimizmo nebeliko, jis perėjo į neutralią situaciją. Dirbančiųjų skaičius dar šiek tiek didesnis nei prieš metus, nedarbas šiek tiek padidėjęs. (...) Kiti rodikliai – laisvų darbo vietų skaičius ar įdarbintų asmenų skaičius, jie buvo pakankamai silpni ir tai indikuoja, kad samda yra gerokai pasyvesnė. Bet sakyti, kad yra didesni atleidimai, negalima“, – aiškino T. Povilauskas.
Tuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimas, anot SEB, šiemet turėtų siekti 8,5 proc., 2025 metais – 7 proc.
Prognozuojama, kad namų ūkio vartojimas Lietuvoje šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 3,2 proc. Tuo metu šalies eksportas šiemet turėtų augti 1 proc., o kitais metais – 4 procentais.
SEB ekonomistas taip pat pastebi, kad paslaugų eksportas vis dar tebeauga, pernai šioje srityje labiausiai augo finansinių paslaugų eksportas.
Banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 2,5 proc. BVP, kitąmet – 1,8 procento
