valstybės duomenų agentūra

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

Lietuvoje fiksuojamas didžiausias vilkikų skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc.

Nedarbo lygis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 7,4 proc. ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis sudarė 8,3 proc., moterų – 6,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo atitinkamai 1,3 ir 1,2 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,3 proc. ir per ketvirtį padidėjo 6,4 procentinio punkto.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  Naujienų agentūros BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad metinis ekonomikos augimas galėjo siekti nuo 0,2 iki 1,7 proc., o per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju, dalies analitikų nuomone, BVP nežymiai smuktelėjo arba stagnavo, o kiti prognozavo kuklesnį 0,1–0,7 proc. augimą.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 2 proc. punktais. Palyginti su lapkričiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, tačiau šiek tiek prasčiau – pokyčius per praėjusius metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius metus žymiai pagerėjo.

Praėjusią parą nustatyti 137 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, sekmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 516,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 39 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 608 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 124 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 286,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,2 procento. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,5 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybės už 17,5 mln. eurų atnaujinti pastatą sostinės Gedimino prospekte, kuriame įsikūrusios Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos, nuomojasi ir Valstybės duomenų agentūra. Kaip teigiama Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, patalpos neatitinka efektyvumo rodiklių, todėl pastatą siūloma atnaujinti. Darbai būtų pradėti šiemet, o užbaigti – 2026 metais. Projektui būtų skiriama 3,1 mln. eurų valstybės lėšų, 4,7 mln.

Lietuvoje metinė infliacija – spalį, palyginti su 2022 metų spaliu – siekė 2,8 proc., o mėnesio infliacija (spalį, palyginti su rugsėju) – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija buvo 12,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės, iki tol keturis mėnesius vartotojų kainos mažėjo. Metinė infliacija nuosekliai mažėja visus metus.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 19,2  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju – Lietuvos BVP smuko 0,1 proc.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7  mlrd. eurų to meto kainomis – 0,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,9 proc.

Praėjusią parą nustatyta 15 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 14,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 13,7 procentų. COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Per paskutinius tris mėnesius Lietuvoje interneto prieigą turėjo 88,6 proc. namų ūkių, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76,8 proc., interneto prieigą – 88,6 proc. namų ūkių, kai prieš metus – atitinkamai 80,3 ir 87,7 procento. Mieste kompiuterius namuose turėjo 81,2 proc., interneto prieigą – 91,4 proc. namų ūkių, kaime – 67 ir 82,2 procento. Iš namų ūkių su vaikais iki 18 metų kompiuterius namuose turėjo 96,6 proc.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbs Lietuvos antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Lietuvoje per metus sumažėjo žmonių, gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos, skaičius, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių. 2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį pristatys naujausią skurdo statistiką. Kaip pranešė agentūra, bus paskelbtas skurdo lygis Lietuvoje, skurdo rizikos riba, absoliutaus skurdo lygis, naujausi duomenys pagal savivaldybes.  Pristatymo metu bus paviešinta, kokią įtaką socialinės išmokos turi skurdo rizikos lygiui ir kas labiausiai skursta. Taip pat bus nurodyti skurdo rizikos lygio rodikliai miestuose ir kaimuose.  Praėjusiais metais absoliučiame skurde gyveno 106 tūkst.

Lietuvos prekių eksportas pernai augo 28,5 proc. iki 44,31 mlrd. eurų, o importas – 39,4 proc. iki 52,54 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 27,2 proc. iki  27,31 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 8,23 mlrd. eurų, remdamasi galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, penktadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Visų rūšių transportu pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vežta 36,8 mln. tonų krovinių – 3,8 proc. mažiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. Krovinių vežimas kelių transportu per metus padidėjo 10,3 proc., geležinkelių transportu sumažėjo 36,7 proc., jūrų transportu – 27,4 proc., vidaus vandenų transportu – 3,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 6,1 proc.

Pernai per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų mokėsi formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose arba savarankiškai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.  Anot pranešimo, tai darė 1,336 mln. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18-69 metus.  8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose.

Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. Užsienio prekybos deficitas pernai siekė 8 mlrd. eurų, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė išaugo 40,5 proc. iki 62,5 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procento. Vien ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 17,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc., tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, šalies ekonomika spalį-gruodį smuko 1,7 proc.

Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą. Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus. Tačiau asmens duomenų saugotojai įspėja apie tokio projekto pavojus.

Išankstinė metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekia 0,6 procento.   Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Statybos sąnaudų elementų kainos gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, augo 17,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (15,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (14,3 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,4 proc., gyvenamųjų pastatų – 17,4, negyvenamųjų – 16,9 procento.

Per praėjusią parą nustatytas 321 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 217, antrą – 92, trečią – 12 žmonių.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 116,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat išaugo ir siekia 20 procentų. Ligoninėse gydoma 112 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų dešimt – reanimacijoje.

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2021 metų gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 7,7 proc.) Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumenko 4 proc. (nepašalinus – 3,7 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc. (32,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc.

Per praėjusią parą nustatyti 236 nauji COVID-19 atvejai, užfiksuota viena mirtis, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 165, antrą – 64, trečią – septyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 115,3 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 25 procentus. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Seimas pradėjo svarstymus dėl Statistikos departamento pertvarkos į Valstybės duomenų agentūrą. Ji būtų ne tik oficialiosios statistikos rengėja, bet ir tvarkytų kitus valstybės duomenis. Projektu siekiama įtvirtinti naują požiūrį į valstybės duomenų valdymą ir nustatyti naują jų tvarkymo teisinį reguliavimą.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo projektą: už balsavo 113, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė.