Lietuvių išlaidos maistui ir gėrimams sudaro beveik 22 proc., transportui – 16 proc., komunalinėms paslaugoms ir šildymui – beveik 15 proc., sveikatai – 5 proc., o švietimui – vos 0,5 proc. visų namų išlaidų.
Tabakui ir alkoholiui taip pat kaip drabužiams ir avalynei mes išleidžiame apie 6 proc. savo pinigų.
Europiečiai daugiausia pinigų išleidžia būsto išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms – tai pareikalauja daugiau kaip 24 proc. visų jų išlaidų. Išlaidos transportui sudaro 13 proc., o maistui ir gėrimams – tik kiek daugiau nei 12 proc.
Kaip pažymima „Eurostat“ pranešime, namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra skirtinga ir priklauso nuo pajamų lygio, kultūrinių įpročių ar geografinės padėties.
Skaičiuojant visos ES vidurkį, didžiausią dalį – beveik ketvirtadalį – visų namų ūkių išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui, vandeniui, elektrai ir dujoms. Toliau rikiuojasi transportas (13 proc.), maistui (12 proc.). Viešbučiams ir restoranams, taip pat pramogoms ir kultūrai europiečiai išleidžia apie 9 proc. savo pinigų.
Europos statistikos biuras atkreipia dėmesį, kad išlaidos namų išlaikymui sudaro didžiausią dalį namų ūkių išlaidų visose šalyse, išskyrus Estiją, Lietuvą ir Rumuniją, kur daugiausia išleidžiama maistui, ir Kiprą su Malta, kur dominuoja išlaidos restoranams ir viešbučiams.
Lietuva užima antrą vietą visoje ES pagal didžiausią dalį gyventojų išlaidų, skiriamų maistui, taip pat transportui. Taip pat esame tarp tų šalių, kurios pirmauja pagal išlaidas alkoholiui ir tabakui, maistui ir avalynei.
Beje, kai kuriose šalyse kaip atskiros namų išlaidos skaičiuojamos ir išlaidos prostitucijai. Daugiausia iš visų ES šalių (t. y. iš tų, kurių duomenys pateikti) šioms reikmėms išleidžiama Vengrijoje. Čia išlaidos prostitucijai sudaro 0,5 proc. visų namų ūkių išlaidų – tokią pačią dalį išlaidų Lietuvoje sudaro išlaidos švietimui.
Išsamūs namų ūkių išlaidų tyrimo duomenys yra pateikiami „Eurostat“ tinklalapyje, skelbiamas ir interaktyvus tyrimo grafikas.
Parodo lietuvių būdą
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgė kelias priežastis, kodėl lietuviai maistui išleidžia vidutiniškai daugiau nei kiti europiečiai:
„Pirma, pagrindinė priežastis yra ta, kad lietuviai labai mažai naudojasi viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis. Tuo metu tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė, Pietų Europos valstybės, išlaidos restoranams viršija išlaidas maisto pirkimui parduotuvėse. Didžia dalimi lietuviai maistą, taip pat alkoholį perka parduotuvėse, dėl to statistikoje labai išsiskiriame.
Kitas veiksnys, be abejo, yra kainos, kurios sparčiai artėja prie ES vidurkio. Oficialiai jos siekia 80 proc., ta kainų konvergencija gana sparti, dėl to tos išlaidos toliau auga.“
Ekonomistas nesistebėjo, kad, pvz., lietuvių išlaidos švietimui yra gana nedidelės. Taip yra dėl to, kad jos skaičiuojamos atsižvelgiant į švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Šie yra gana nedideli, palyginti su kitomis ES šalimis.
Kita vertus, palyginti su kitais ES gyventojais, lietuvių išlaidos būstui (jo įsigijimui, nuomai, komunalinėms paslaugoms ir kt.) nėra didelės.
„Pagrindinės šios rūšies išlaidos susiję su būsto nuoma. Vakariečiai būstui išleidžia santykinai daugiau nei Lietuvos gyventojai.
Gal nėra taip teisinga lyginti šalies mastu, nes Vilniuje išleidžia, sakyčiau, nemažiau. Vis dėlto Lietuvai padeda kiti regionai, miesteliai, kuriuose labai mažos NT kainos, nuomos kainos“, – komentavo Ž. Mauricas.
Alkoholis ir naudoti automobiliai
Apžvelgdamas paskelbtus duomenis ekonomistas pripažino, kad jį vis dar stebina lietuvių išlaidos alkoholiui.
„Nominalia išraiška mes išleidžiame 50 proc. daugiau nei ES vidurkis, nors alkoholio kaina yra vis dar šiek tiek mažesnė nei ES vidurkis. Tai reiškia, kad realiai mes suvartojame dar daugiau. Matyt, tai susiję su mūsų gyvenimo būdu – vadinkime, buitiniu alkoholizmu ir valgymu namuose. Žmonės linkę vartoti alkoholį ir maistą namuose.
Be abejo, įtakos tam turi žemos pajamos. Bet ne tik tai. Pvz., graikų pajamos nėra daug didesnės už lietuvių, bet jų vartojimo kultūra visiškai kitokia. Jie mieliau eina į kokią kavinę ar restoranėlį, jei neturi pinigų, užsisako minimaliai, bet sėdi, bendrauja kartu. Lietuviai labiau mėgsta namuose pavalgyti ir svaiginančių gėrimų išgerti“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, toks mūsų gyvenimo būdas lemia dalį iššūkių, su kuriais susiduriame. Pvz., Graikijoje savižudybių skaičius visiškai mažas, vienas mažiausių pasaulyje ir bene mažiausias ES. Matyt, tai susiję su socialiniais saitais, kurių lietuviai dėl savo būdo tiek nepuoselėja.
Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad palyginti su kitomis ES šalimis, lietuviai daug daugiau išleidžia transportui. Galbūt statistiką kiek iškreipia išplėtota naudotų automobilių remonto ir reeksporto. Tačiau apskritai lietuviai linkę pirkti pigesnes mašinas ir išleisti daugiau jų eksploatacijai, nei įsigyti naujesnį daiktą.
