Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.
Toks sklandumas kelia įtarimų, kad mūsų šaliai skolina gerai Lietuvą pažįstantys, žinantys jos problemas investuotojai. Galbūt – netgi iš pačių Lietuvos gyventojų ir įmonių indėlių.
Milijardiniai indėliai verslo nešildo
Metų pradžioje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 mlrd. litų. 2011 m. sausį šis skaičius pasistiebė dar 600 milijonų.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, apie 20 mlrd. litų kaip indėlius bankuose laiko šalies įmonės, valdžios institucijos. Tad bendra indėlių suma sausio mėnesį siekė net 45 mlrd. litų.
Atrodo, dėl tokios indėlių bankuose gausos pirmiausia turėtų džiaugtis šalies verslas. Bent jau teoriškai paskolos jo projektams turėtų būti pigios, o finansavimas - mažai apribotas.
Bet, anot ekonomisto Povilo Gylio, taip nė iš tolo nėra. „Nors už lango - gilus sunkmetis, o įmonėms kaip oro reikia pinigų, bankai jų srautus mūsų bendrovėms yra užrišę. Bankus suprantu - kam skolinti verslo projektams ir rizikuoti, jei gali paskolinti už dideles palūkanas Vyriausybei ir iš esmės niekuo nerizikuoti“, - pasakojo ekonomistas.
Anot P. Gylio, Lietuvoje veikiantys bankai mielai perka Vyriausybės vertybinius popierius, parduodamus vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, pernai iš 6,6 mlrd. litų, kuriuos pasiskolino mūsų šalis, 1,5 mlrd. buvo skolinti šalies viduje. Vidutinis šios skolos pajamingumas siekė 4-4,5 proc.
Tačiau dar pelningiau įsigyti Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių tarptautinėse rinkose. Tarkim, už kovo 2 d. išplatintas dešimties metų trukmės obligacijas kasmet mūsų šalis sumokės 6,375 proc. palūkanų. Kitaip tariant, per metus 119,5 mln. litų. Per 10 metų ši suma sudarys 1,195 mlrd. litų.
P.Gylys nežino, ar perkant mūsų Vyriausybės platinamus vertybinius popierius tarptautinėse rinkose naudojami Lietuvos gyventojų indėliai. „Kad tai sužinotum, reikėtų turėti nuosavą žvalgybą, o aš tokios neturiu“, - juokavo ekonomistas. Vis dėlto ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėjas Venantas Miškinis, kuruojantis su finansų institucijomis ir valstybės skolinimusi susijusius klausimus, ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad teoriškai toks variantas įmanomas.
Apiplėšia dukart
Platinant Vyriausybės obligacijas užsienyje tiksliai žinomi tik emisijos organizatoriai. Pastaruoju metu jais nuolat būna du tarptautiniai bankai - „BNP Paribas“ ir „JP Morgan Chase & Co.“
Visiškai tamsūs reikalai dėl galutinių vertybinių popierių pirkėjų, kurie ir gauna pelną iš emisijos. Kaip teigia mūsų Finansų ministerija, taip esą yra dėl to, kad obligacijos parduodamos turgaus principu - kas nori, tas jų iš organizatorių ir nusiperka. Pirkėjų kilme per daug nesidomima - juk jie pinigus mainais į vertybinius popierius sumoka iš anksto, apgavystės čia būti negali. O kai baigiasi obligacijų galiojimo terminas, kreipiasi į tuos pačius organizatorius, kad susigrąžintų investuotas lėšas su procentais.
Todėl V.Miškinis su R. Kuodžiu ir nepaneigė, kad tarptautiniuose aukcionuose gali dalyvauti ir Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos ar jų pirminiai bankai kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kurie disponuoja mūsų šalyje iš indėlininkų surinktais pinigais.
„Bankai naudoja indėlius taip, kaip jiems šauna į galvą. Ar jie perka obligacijas, ar duoda paskolas - tai jų reikalas. Kai mūsų Vyriausybė platina obligacijas ir jos patenka į globalią pasaulio obligacijų rinką, mūsų šalyje veikiantys bankai irgi gali pirkti siūlomų vertybinių popierių. Vienas pamatinių Europos Sąjungos principų yra laisvas kapitalo judėjimas. Mums alternatyva yra arba išvis išstoti iš ES, arba laikytis bendrų žaidimo taisyklių“, - „Respublikai“ tvirtino Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas R. Kuodis.
Jei iš tikrųjų Lietuvos gyventojų indėliai totaliai naudojami mūsų Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti, esame apiplėšiami du kartus. Už bankų indėlius, jei jie yra neterminuoti, mokamos skurdžios, vidutiniškai vos 0,5 proc. metų palūkanos. Ir jei organizatoriai indėlių pinigus sugeba išplatinti už 6 ir daugiau procentų, šimtus milijonų siekiantį skirtumą obligacijų pirkėjams bei bankams tarpininkams sumokame ne kas kitas, o mes, visi mokesčių mokėtojai.
Įtartini ryšiai
Keistai šia prasme atrodo finansų ministrės patarėjo V.Miškinio praeitis. Jis baigė mokslus Amerikoje, aštuonerius metus dirbo analitiku ir skolos vertybinių popierių portfelių valdytoju tame pačiame banke „JP Morgan Chase & Co.“, kuris šiandien organizuoja milijardinės vertės mūsų obligacijų platinimą. Prasidėjus krizei staiga metė gerai mokamą darbą garsioje tarptautinėje finansų institucijoje ir atvyko patarinėti finansų klausimais Lietuvos Vyriausybei.
Kadaise vienam šalies dienraščių V. Miškinis teigė, kad taip pasielgė dėl asmeninių motyvų. O savo užduotį dirbant Finansų ministerijoje patarėjas prieš porą metų yra suformulavęs taip: „Ketiname skolintis iš privačių institucijų, ieškosime naujų skolinimosi šaltinių. Mėginsime išplėsti skolintojų ratą ir, savaime aišku, skolintis kaip įmanoma pigiau“. Ar tik I.Šimonytės patarėjas nebus iškeitęs pelningo darbo „JP Morgan Chase & Co.“ į mažai pelningą Lietuvos Vyriausybėje dėl vadinamojo “sėkmės mokesčio", kuris gali siekti milijonus?
- Mūsų Vyriausybė obligacijas platina per „JP Morgan Chase & Co.“, kuriame pats dirbote. Ar būdamas patarėjas mūsų valstybei neturėjote įtakos dėl banko pasirinkimo? - „Respublika“ klausė finansų ministrės patarėjo V.MIŠKINIO.
- Rinkdamasi banką obligacijoms platinti Finansų ministerija atlieka apklausą. Emisiją platinančius bankus atrenka speciali komisija, kurios narys aš nesu.
- Bet jūs esate finansų ministrės patarėjas...
- Taip, tam tikrais klausimais patarinėju ministrei... Tačiau dėl obligacijų platinimo jokios įtakos nedarau.
Vidmantas UŽUSIENIS
