Palyginti su kitomis ES šalių gyventojais, lietuviai turi gana nemažai automobilių. Tačiau Lietuvoje penktadalis automobilių parko buvo senesnis nei 20 metų.
Daugiausia senų automobilių – pas kaimynus
„Eurostat“ duomenimis, didžiausias senų, virš 20 metų, automobilių kiekis 2019 metais fiksuotas Lenkijoje. Čia tokių automobilių – beveik 38 proc. viso parko. Kiek mažiau jie – apie trečdalį – sudarė Estijoje. Suomijoje maždaug 27 proc., o Lietuvoje – kiek daugiau nei penktadalis automobilių buvo senesni nei 20 metų.
Tuo metu daugiausia naujų, iki 2 metų senumo automobilių, suskaičiuota Airijoje – beveik trečdalis automobilių parko. Kiek mažiau nei ketvirtadalis fiksuotas Liuksemburge, panašus kiekis – Belgijoje bei Danijoje.
Kaip skelbia „Eurostat“, pastaraisiais metais ne viena ES šalis gyventojams siūlė subsidijas naujam automobiliui įsigyti, atsikratant senos ir taršesnės transporto priemonės. Portalo teigimu, tai padėjo ne tik atnaujinti šalių automobilių parkus mažiau taršesniais automobiliais, bet ir palaikyti aktyvią prekybos automobiliais rinką.
Daugiausiai automobilių turi liuksemburgiečiai
Kaip skelbia „Eurostat“, Liuksemburgas bene 30 metų yra daugiausiai automobilių turinti šalis Europoje. Šį titulą jis išlaikė ir 2019 m. Tais metais šalyje suskaičiuota, kad 1000 gyventojų teko 681 automobilis.
Tiesa, kaip teigiama pranešime, šis skaičius, greičiausiai, toks yra dėl šalyje dirbančių, bet negyvenančių, darbuotojų, kurie tik darbo reikalais naudojasi Liuksemburge registruotais automobiliais.
Antroje vietoje pagal automobilių kiekį ES, rikiuojasi Italija su 663 automobilių 1000 gyventojų. Trečias – Kipras su 645 automobiliais. 4-5 vietas dalijasi Suomija ir Lenkija su 642 automobiliais 1000 gyventojų.
Tuo metu žemiausias motorizacijos lygis Europoje – Rumunijoje. Čia 1000 gyventojų tenka 357 automobiliai. Antroje nuo galo Latvijoje jų kiek daugiau – 381. Trečioji nuo galo – Vengrija, kur 1000 gyventojų tenka 390 automobilių.
Vis dėlto, daugiausiai kasdieniam naudojimui registruotų automobilių 2019 metais fiksuota Vokietijoje. Viso – bene 48 milijonai. Nemažai jų ir Italijoje bei Prancūzijoje – atitinkamai 40 ir 32 milijonai.
Nuo 2015-ųjų iki 2019-ųjų Europoje sparčiausiai automobilius registravo rumunai. Per 4 metus šalyje automobilių padaugėjo daugiau nei trečdaliu. Penktadaliu daugiau jų buvo priregistruota ir Lietuvoje, Vengrijoje, taip pat ir Slovakijoje bei Lenkijoje.
Vienintelė ES narė, kurioje tuo pačiu laikotarpiu registruotų automobilių kiekis krito – Bulgarija. Čia per 4 metus jų sumažėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu.
Pokyčiai jau vyksta
Kaip atkreipia dėmesį SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, gali atrodyti, kad šie rodikliai šalyse išsiskiria dėl skirtingo pajamų lygio. Vis dėlto, pajamų lygis, ekonomisto teigimu, jau nebėra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis automobilių kiekį šalyje, koks buvo prieš 20 ar 30 metų.
„Perlipus tam tikrą pajamų lygio barjerą, automobilių skaičiui šalyje didesnę įtaką pradeda daryti kiti veiksniai: urbanizacijos lygis, viešojo transporto paslaugų prieinamumas, namų ūkio sudėtis, automobilių apmokestinimas ir kiti veiksniai“, – sako T. Povilauskas.
Visgi, ekonomisto teigimu, galima daryti prielaidą, kad, pavyzdžiui, Rumunija ar Bulgarija dar nėra perlipusi tokio pajamų lygio ir ten automobilį įpirkti kiekvienam namų ūkiui dar nėra paprasta, todėl jos ir yra šio sąrašo pabaigoje.
„Įdomu, kodėl Latvija atsiduria greta Rumunijos ir Bulgarijos nepaisant aukštesnių pajamų, bet manau, kad tai labiau susiję su tuo, kad Latvijoje daugiau negu trečdalis gyventojų yra sutelkta Rygos regione ir toks vieno miesto dominavimas turėtų daryti įtaką automobilių poreikiui.
Taip pat įdomu, kad Estija mus pralenkė pagal automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų.
Čia spėčiau, kad priežastis yra ne tik ta, kad pajamos Estijoje didesnės, bet ir ta, kad Estija pritraukia kitų šalių piliečius ar įmones, kurie registruoja automobilius Estijoje“, – sako T. Povilauskas.
Jis sako manantis, kad kur kas svarbiau yra ne pats automobilių skaičius, bet kokio amžiaus ir kokiu kuru varomi automobiliai dominuoja šalies autoparke.
„Akivaizdu, kad ambicijos ir planai mažinti transporto sektoriaus keliamą taršą iki 2030 metų yra labai didelės, o tam reikės, kad automobilių parkas gerokai pasikeistų ir Lietuvoje, ir likusioje Europoje.
Pokyčiai jau vyksta ir jeigu pažiūrėtume į šių metų naujų automobilių registracijas ES, tai hibridų ir elektromobilių dalis viršijo dyzelinių ir netrukus aplenks benzininių automobilių rinkos dalį“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.
Visgi, jis neslepia, kad dėl santykinai mažesnių gyventojų pajamų, Lietuvoje automobilių parko atnaujinimas bus lėtesnis.
„Ir visa tai veda prie labai sudėtingų pokyčių – kaip reikės pasiekti tai, ką turime padaryti, norėdami įgyvendinti savo tikslus, kai esame vidutiniokai pagal automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų ir turime seniausią automobilių parką“, – sako T. Povilauskas.
Subsidijos juokingos Lietuvoj : automobilis kainuoja apie 30000 ir daugiau, subsidija 1000. Kur logika?