Specialistai pastebi, kad dažnas, statantis ar renovuojantis būstą, renkasi pigias, tačiau ypač degias statybines medžiagas. Todėl kilus gaisrui, ugnis išplinta žaibiškai. Prasčiausia padėtis – privačiame sektoriuje. Gyventojų sąskaita dažnai taupo mažos bendrovės, statančios individualius ar sublokuotus namus.
Renovuojant daugiabučius ar statant naujus, taip pat visuomeninės paskirties objektus taikomas griežtas reikalavimas – statybose naudoti tik nedegias medžiagas.
Tačiau privačiame sektoriuje situacija kiek kitokia. Dažnas gyventojas ar nedidelės statybos įmonės taupydami renkasi pigias, tačiau nesaugias medžiagas, ypač sienoms apšildyti. Toks statybininkų godumas, kilus gaisrui, gali brangiai kainuoti.
„Ypač tie, kurie pardavinėja keturbučius, blokuotus namelius, stengiasi taupydami naudoti analogiškas medžiagas – putų polistirolus, kurios žymiai pigesnės, pvz., atitinkamo storio medžiagos [kaina] skiriasi 20 litų už kvadratą, net ir daugiau“, – pasakoja statybų bendrovės direktorius Steponas Laurynas.
Skaičiuojama, kad dėl degių medžiagų gaisras pastate gali plisti net kelis kartus greičiau, o kokybiškos medžiagos tampa patikima užtvara nuo ugnies.
„Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos gali turėti privalumų, bet kilus gaisrui jos gali padidinti temperatūrą ir paspartinti ugnies plitimą. Liepsnos ir ne ką mažiau pavojingi dūmai plinta ne tik greičiau, bet ir daug plačiau nuo gaisro židinio vietos, sukeldami pavojų visame pastate“, – aiškina „Fire Safe Europe“ generalinis direktorius Billas Duncanas.
Statybų kokybę prižiūrinčios institucijos tik skėsčioja rankomis. Esą kontroliuoti statybas privačiame sektoriuje sudėtinga.
„Daug dalyvių prižiūri, kad statybos metu viskas būtų padaryta taip, kaip numatyta projekte. Kalbant apie galutinį rezultatą, yra tokių darbų, kurie yra paslėpti, ir komisija remiasi tik dokumentais, todėl pasakyti, ar tai, kas paslėpta, yra teisingai panaudota, ar ne, mes negalime. O atsakomybę prisiima veikiantys statybos subjektai“, – teigia Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys.
Pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusiųjų gaisruose skaičių Lietuvoje liepsnos pasiglemžė beveik penkis kartus daugiau gyvybių nei Lenkijoje. Šis mūsų šalies rodiklis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pagrindinės gaisrų priežastys kasmet nurodomos tos pačios: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, žolės deginimas, netvarkingos krosnys ar elektros įranga, taip pat – neatsargus rūkymas.
Giedrius VITKAUSKAS, Loreta MAČIULIENĖ
