Dėl kylančių būsto išlaikymo kainų, Lietuvoje sparčiai populiarėja mažesnės kvadratūros namai. Pasak nekilnojamojo turto projektus vykdančios bendrovės „GB projektai“ vadovo, tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį daugiau nei pusė visų statomų namų bus būtent maži.
„Pilių“ statybų amžius jau praeityje – šiandien žmonės renkasi nedidelės kvadratūros namus. Tai lemia ne tik būsto išlaikymo kaštai, bet ir siekis racionaliai išnaudoti namo plotą, atsisakant bereikalingai šildomų erdvių, tokių kaip garažas ar rūsys“, - teigia „GB projektai“ direktorius Simonas Mykolaitis.
Pasak šalia Kauno, Medeinos kvartale, tokius namus parduodančios bendrovės vadovo, jaunoms keturių asmenų šeimoms skirti būstai yra vieno aukšto, 86–114 kvadratinių metrų ploto, tačiau turintys visas standartinio namo gyvenamąsias erdves: svetainę su virtuve, tris kambarius, vonią su WC, sandėliuką.
Mažesnės kvadratūros namus žmonės renkasi ir dėl aukštų sklypų kainų, ypač didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose. Šiems namams dažniausiai užtenka 4–6 arų sklypo, o užimti žmonės nuosavo ūkio ar sodo šalia namo jau nebeplanuoja.
„Žmonės, įsigydami tokį namą, išleidžia beveik dvigubai mažiau nei kainuotų virš 200 kvadratinių metrų namas su didesniu sklypu. Šis variantas praktiškai prieinamas daugumai vidutines pajamas gaunančių šeimų. Žinoma, jei leidžia galimybės turėti šildomą garažą, erdvų rūsį ir sauną su pobūvių sale – kodėl gi ne, juk negrįšime į komunistinius laikus, kai visi būstai buvo vienodi“, - pasakoja S. Mykolaitis.
