„Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų. Penktadalis teigia atsisakysiantys tolimesnių kelionių, o 1 iš 10 nurodo planuojantis keliones prieš trumpesnį laiką. Taupiau atostogauti ketina 16 proc. gyventojų, o 7 proc. ketina elgtis priešingai − stengsis atostogauti „pilnu pajėgumu“, nes dėl augančio neapibrėžtumo nežino, kada vėl galėsiantys tai daryti“, − tyrimo rezultatus komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Statistikos departamento prognozėmis, vienos šeimos savaitės poilsis Lietuvoje turėtų atsieiti vidutiniškai 1,3 tūkst. eurų arba apie 14 proc. daugiau nei pernai.
Kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, jau pabrango bei toliau brangsta užsienio kelionės. Reikšmingos įtakos kainų augimui turėjo sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, pabrangęs kuras, kiti energijos ištekliai. Tačiau dėl to gyventojai savo atostogų planų neplanuoja keisti iš esmės.
„Šių metų pavasario pradžioje 9 iš 10 gyventojų sakė jaučiantys įtampą dėl galimos karo įtakos asmeninėms pajamoms, tačiau atostogų planams drastiškos įtakos tai nepadarė. Galima daryti prielaidą, kad nerimo išvarginti gyventojai laukia progos atsipalaiduoti, tad taupyti savo fizinės ir psichologinės gerovės sąskaita jie nėra linkę net ir sparčiai augančios infliacijos fone“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Atostogoms iš anksto dažniausiai netaupo
Kaip rodo tyrimo rezultatai, dauguma gyventojų atostogoms ruošiasi spontaniškai ir toliau yra linkę atostogoms iš anksto netaupyti. Šįmet teigiančių, kad atostogoms iš anksto finansiškai nesiruošia, gyventojų dalis siekia 47 proc. Palyginimui, praėjusiais metais tokių gyventojų dalis sudarė 49 proc., o 2018 m. 45 proc.
Pasak „Swedbank“ atstovės, sakančių, kad taupyti atostogoms pradeda daugiau nei prieš pusmetį, yra 14 proc. Likus pusei metų iki atostogų taupyti pradeda 9 proc. apklaustųjų, tiek pat respondentų sako pradedantys taupyti prieš 4–5 mėn. Iki atostogų likus mėnesiui būsimomis išlaidomis susirūpina ir joms rengtis pradeda 8 proc. gyventojų.
„Kad finansiškai ruoštis ir taupyti atostogos būtina, rodo gyventojų nusiteikimas atostogų metu gerokai kilstelti išlaidų kartelę. Didesnioji dalis gyventojų (46 proc.) per atostogas išleidžia du kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Beveik septintadalis apklaustųjų sako, kad jų atostogų išlaidos įprastas viršija tris kartus, 6 proc. gyventojų atostogų išlaidos yra keturis kartus ar dar didesnės nei įprastos“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.
Tiek pat, kiek ir įprastą mėnesį per atostogas sako išleidžiantys 28 proc. gyventojų, rodo tyrimo rezultatai.
Piniginei draugiškesnis poilsis
„Kad ir kaip norėtume save palepinti per atostogas, labai svarbu, kad po jų neištiktų finansinės pagirios. Visą net ir pačių geriausių atostogų džiaugsmą tikrai sugadins faktas, kad iki kito atlyginimo trūksta pinigų paskolos įmokoms ar komunalinėms išlaidoms padengti. Todėl itin svarbu suplanuoti atostogų biudžetą ir jo laikytis, ypač, jei atostogoms netaupėme iš anksto“, – kalba J. Bagdanavičiūtė.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės, taupiau atostogauti gali padėti ir lankstumas. Jei atostogų galime išvykti prašymą dėl jų pateikę vos prieš kelias dienas, o atostogų kryptys gali būti įvairios – paskutinės minutės pasiūlymų medžioklė bus puiki galimybė pailsėti pernelyg nenuskriaudžiant savo piniginės.
J. Bagdanavičiūtė pastebi, kad kokybiškų apgyvendinimo vietų šiltuose kraštuose tikrai galima rasti mažesnėmis kainomis nei Lietuvos kurortuose. Tačiau skrydis visai šeimai į tolimesnes užsienio šalis atsieis brangiau nei artima kelionė. Todėl ieškant finansiškai patraukliausio atostogų varianto, verta apgalvoti ir palyginti tiek poilsio užsienyje, tiek Lietuvoje galimybes.
