Tad ar panašių apsaugos priemonių griebiasi ir elektros tiekėjai, kurie yra įrengę ne vieną elektromobilių įkrovimo stotelę Lietuvoje?
Pateikė naujas idėjas
Kaip teigė elektroninės apsaugos sprendimų platinimo bendrovės „Spectra Baltic“ vadovas Karolis Samušis, operatoriams pavogtų kabelių pakeitimas gali kainuoti tūkstančius eurų.
Todėl rinkoje, pasak jo, yra pradedamos naudoti įvairios priemonės, kaip būtų galima užkirsti kelią kabelių vagystėms.
O sprendimų, pasak jo, yra ne vienas.
„CatStrap EV Cable Shield“ – tai iš tvirtų, sustiprintų plieninių juostų pagaminta speciali kabelių apsauga. Ji sukuria fizinį barjerą, kuri eliminuoja pagrindinį vagių pranašumą – greitį.
Bet koks bandymas pažeisti kabelį tampa daug triukšmingesnis ir gerokai ilgesnis, o tai reikšmingai padidina riziką būti pastebėtam ar sulaikytam“, – kalbėjo jis.
K. Samušis taip pat sako, kad ši sistema gali būti pasitelkiama kartu su „DyeDefender“ technologija, t.y. dažų mechanizmu.
Kitaip tariant, jei kabelį bus mėginama pjauti, sistema automatiškai suveiks ir stipria srove pažymės vagį ryškiais dažais.
Leidžia atsekti laido vietą
Bendrovės „Ignitis“ elektromobilių tinklo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas taip pat antrina, kad šiuo metu galima lengviau atsikvėpti.
Pasak pašnekovo, įkrovimo stotelių kabelių vagys buvo sugauti, o naujų atvejų kol kas nefiksuojama.
„Maždaug metus laiko – nuo 2024 m. pavasario – kovojome su kabelių vagystėmis, ėmėmės visų įmanomų priemonių užkirsti vagystėms kelią.
Minima technologija taip pat mums žinoma, tačiau jos atsisakėme, matėme per daug rizikų jei technologija suveiktų ne vagies atveju“, – kalbėjo A. Šeršniovas.
Pasak jo, tam, kad vagysčių skaičius sumažėtų, prie elektromobilių įkrovimo stotelių buvo įrengtos stebėjimo kameros, bendradarbiaujama su saugos tarnybomis.
„Viena iš labiausiai pasiteisinusių naujovių – signalizacija ir įkrovimo kabelių žymėjimas. Pažeidus laidą, šie saugos patobulinimai suaktyvina signalizaciją, o nusikaltimui įvykus – padeda atsekti laido vietą.
Kadangi duomenis apdoroja ir stotelių vaizdą stebėti padeda dirbtinis intelektas, daryti nusikalstamą veiką nepastebėtiems tapo praktiškai neįmanoma“, – pasakojo A. Šeršniovas.
Tuo metu elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ Verslo plėtros komandos vadovas Erikas Nemeikšis teigė, kad vien per šiuos metus vagys suniokojo tris elektromobilių įkrovimo stoteles.
Pasak pašnekovo, kai kurios iš jų tampa vagišių taikiniu jau ne pirmą kartą.
„Skaičiuojame, kad vieno įkrovimo laido kaina siekia apie 4,5 tūkst. eurų. Problema ta, kad nupjauti kabelį užtrunka vos pora minučių, o užsakyti, atsigabenti ir sumontuoti naują gali užtrukti ne vieną savaitę.
Šiuo laikotarpiu bendrovė negali teikti paslaugų ir priversta skaičiuoti nuostolius už negautas pajamas“, – kalbėjo bendrovės atstovas.
Dėl šios priežasties, kaip teigė E. Nemeikšis, naudojami skirtingos saugumo priemonės, kad tokie atvejai nepasikartotų.
„Visose įkrovimo stotelėse įrenginėjame vaizdo stebėjimo kameras ir apšvietimą, garsines signalizacijas, kurios yra pagrindinės prevencinės priemonės ir kurias taiko ar planuoja tą daryti dauguma operatorių.
Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, apsaugos bendrovėmis, esame subūrę operatorių grupę, kurioje nuolat dalinamės informacija apie vagystes“, – pasakojo E. Nemeikšis.
Be to, bendrovės atstovo žiniomis, policija visai neseniai sulaikė asmenų grupę, kurie pasisavindavo įkrovimo jungčių kabelius.
„Po minėto įvykio naujų vagysčių nebuvo. „DyeDefender“ technologijos ar kabelių šarvų artimiausiu metu neplanuojame naudoti dėl nemažų papildomų operacinių išlaidų.
Raginame ir gyventojus pamačius įtartinus asmenis, besisukiojančius elektromobilių įkrovimo stotelėse, nelikti abejingus ir pranešti policijai“, – kalbėjo pašnekovas.
Žala siekia ir 100 tūkst. eurų
Tuo metu bendrovės „Enefit“ viešojo krovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis pasakoja, kad pastaruoju metu nėra stebimas didėjantis vagysčių skaičius.
Tačiau, kaip įvardijo pašnekovas, dėl jau įvykdytų vagysčių bendrovei tenka skaičiuoti didelius nuostolius.
„Skaičiuojame, kad iki šio momento, per pastaruosius metus, užfiksuoti 25 vagysčių atvejai. Įprastai, nuostolis siekia apie 5 tūkst. eurų, o tai reiškia, kad bendrai padaryta žala vien mūsų krovimo tinkle perkopia 100 tūkst. eurų“, – pasakojo T. Žilionis.
Pasak jo, nuolatos ieškoma ir papildomų sprendimų, kaip būtų galima pagerinti įkrovimo stotelių apsaugą nuo ilgapirščių.
„Dieigiame apšvietimą ir aukštos rezoliucijos vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis aiškiai galėtumėme atpažinti ir vagystes atliekančių asmenų veidus, ir transporto priemonių numerius. Jei tik to prireiktų.
Taip pat krovimo vietose montuojame signalizacijas, kurios dar labiau sustiprina stotelių apsaugą. Dėl vagysčių nuolat bendraujame ir su Lietuvos policija“, – vardijo pašnekovas.
Vis tik pašnekovas sako, kad kol kas daugiau saugumo sprendimų neįrenginėjama.
„Nuolatos stebime ir vertiname papildomas, naujas atsirandančias apsaugos priemones. Neatmetame galimybės ateityje imtis papildomų priemonių. Ir toliau bendradarbiausime su policija tam, kad tokie atvejai nesikartotų“, – paaiškino T. Žilionis.
Renkasi lengvesnius taikinius
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, saugos tarnybos vertina, kad elektromobilių įkrovimo stotelių kabelių vagystės įgauna vis didesnį mastą įvairiuose miestuose visoje Lietuvoje. Vienas ryškesnių atvejų nuskambėjo šių metų kovą, kai Panevėžyje ilgapirščiai vos per kelias dienas padarė daugiau nei 10 tūkst. eurų nuostolį.
Kaip pastebi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos direktorius Donatas Pocius, vagys dažniausiai nusitaiko į varinius kabelius, kurie turi nedidelę perpardavimo vertę (apie 30–50 eurų), tačiau padaryta žala įkrovimo stotelių operatoriams siekia šimtus ar net tūkstančius eurų už kiekvieną incidentą.
Didėjantis įkrovimo infrastruktūros tinklas tampa papildomu rizikos veiksniu – daugiau įkrovimo taškų reiškia daugiau potencialių vietų vagystėms. Specialistai vertina, kad gyvenamieji kvartalai išlieka viena pažeidžiamiausių zonų dėl kabelių prieinamumo ir galimybės veikti nepastebimai.
„Praktika rodo, kad pagrindinis taikinys yra viešos įkrovimo stotelės, ypač tos, kurios yra mažiau stebimose vietose – gyvenamųjų rajonų pakraščiuose, komerciniuose kvartaluose, kur mažai apšvietimo ar žmonių srauto. Tačiau fiksuota ir privačių vartotojų kabelių vagysčių, ypač kai šie paliekami prijungti prie elektromobilių“, – teigia D. Pocius.
Bendradarbiaujant su Lietuvos policija, „Ekskomisarų biurui“ šiemet jau pavyko identifikuoti ir sulaikyti asmenis, įtariamus įvykdžius dešimtis vagysčių. Vertinama, kad naujosios saugos priemonės – „CatStrap EV Cable Shield“ ir „DyeDefender“ – reikšmingai prisidės prie apsaugos stiprinimo.
„Pirmieji ženklai – teigiami. Stebime, kad vagys renkasi lengvesnius taikinius ten, kur šios priemonės nenaudojamos. Saugos tarnyboms jos taip pat padeda – tiek greičiau identifikuoti įtariamuosius, tiek sukurti atgrasymo efektą.
Žinoma, nė viena priemonė neveikia 100 proc., tačiau kompleksinis požiūris – stebėsena, reagavimo ekipažai ir prevencinės priemonės – jau šiandien duoda rezultatų“, – pastebi D. Pocius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
