Infliacija Lietuvoje viršija 20 proc., kai kurie produktai pabrango ir dar daugiau, o maistui ir toliau yra taikomas 21 proc. PVM tarifas. Portalo tv3.lt redakcija pasidomėjo, kaip mažesnio PVM tarifo sveikiems maisto produktams iniciatyva būtų vertinama Lietuvoje.
Finansų ministerijos įsitikinimu, PVM tarifų mažinimas nėra efektyvus, nes tiesioginė nauda vartotojams – kainų mažėjimas – nėra pasiekiama. Ministerija pasidalino, kokios strategijos, kovojant su aukštomis kainomis, yra geriausios ir yra įgyvendinamos Lietuvoje.
Taigi, ispanai ar vokiečiai, gaudami didesnes algas, maistą ir toliau galės pirkti pigiau nei lietuviai.
Didins perkamąją galią ir skatins maitintis sveikiau
Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę sumažinti PVM tarifą, pranešė portalas DW.
Nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. maisto kainos čia pakilo maždaug 21 proc. Siekdama palengvinti naštą namų ūkiams Vokietija svarsto sumažinti PVM tam tikriems maisto produktams, pavyzdžiui, sveikiems ir augaliniams maisto produktams.
Pagrindiniai maisto produktai Vokietijoje dabar yra apmokestinami lengvatiniu 7 proc. tarifu. Kitoms prekėms taikomas 19 proc. PVM tarifas. Remiantis Vokietijos aplinkos agentūros vadovo Dirko Messnerio skaičiavimu, įvedus mokesčio lengvatą vaisiams, daržovėms, grūdų produktams ir augaliniam aliejui privatūs namų ūkiai galėtų sutaupyti apie 4 milijardus eurų per metus.
Pažymėtina, kad mažesnėmis sveikų, augalinių maisto produktų kainomis siekiama ne tik suteikti finansinę pagalbą, bet ir nukreipti žmones nuo mėsos link daržovių pirkimo. Taigi sumažintas PVM paskatintų gyventojus maitintis sveikiau ir tvariau, nes vaisiai ir daržovės būtų pigesni nei gyvulinės kilmės produktai.
Svarbu ir tai, kad šiuo metu sveiko maisto parduotuvės ir parduotuvės, prekiaujančios aukštos kokybės ekologiškais produktais, kenčia nuo didžiulio pardavimų sumažėjimo, o tai stabdo daugelį ūkininkų pereiti prie ekologinio ūkininkavimo.
Vis tik sumažintas PVM sumažintų valstybės pajamas, kurias tektų kompensuoti kitomis pajamomis. Sumažinus PVM trūktų lėšų svarbiems projektams, įskaitant infrastruktūros atnaujinimą, švietimo sistemos stiprinimą ir t.t.
Tačiau lengvatos vaisiams ir daržovėms skatintų sveiką mitybą, kas ilgainiui mažintų išlaidas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektoriuje.
Laikiną PVM tarifo sumažinimą pusmečiui jau įgyvendino Ispanijos vyriausybė. Nuo 2023 m. sausio mėn. duona, miltai, pienas, sūris, kiaušiniai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, šakniavaisiai ir grūdai apmokestinami 0 proc. PVM tarifu (buvo 4 proc.), o makaronams ir kepimo aliejui taikoma sumažinta 5 proc. norma (buvo 10 proc.).
Šia priemone siekiama sumažinti neigiamą infliacijos poveikį namų ūkių perkamajai galiai, mat mažiau uždirbantys namų ūkiai pagrindiniams maisto produktams išleidžia didesnę savo pajamų dalį ir dėl to labai kenčia.
Anot Europos Komisijos, preliminarus tyrimas rodo, kad šios iniciatyvos poveikis kainoms – iš esmės didelis. Sumažinus mokestį, kainos vartotojams nukrito labiau nei kitose šalyse, kur lengvata netaikoma.
Sumažinus PVM, prekės iš tiesų nepinga?
Mūsų Finansų ministerijos teigimu, paprastai lengvatinių PVM tarifų efektyvumas ir tikslų pasiekimas vertinamas per galutinės produkto ar paslaugos kainos vartotojams sumažėjimą.
Tačiau ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad lengvatinio PVM tarifo taikymo praktika rodo, jog prekės ir paslaugos, kurioms tiesiog sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas). T. y. tokios lengvatos pagrindinis tikslas – tiesioginė nauda vartotojams per produktų ar paslaugų kainų mažėjimą – nėra pasiekiamas.
„Pavyzdžiui, užsitęsus pandeminiam neapibrėžtumui, Vyriausybė įvedė terminuotą – pusantrų metų trukmės – PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams, kaip vieną iš pagalbos verslui priemonių, kol pasibaigs pandemijos poveikis. Tačiau dėl šios mokestinės pagalbos ilgai buvusiems uždarytiems verslams kainos vartotojams nesumažėjo.
Dėl kitose ES valstybėse narėse maisto produktams taikomų lengvatinių PVM tarifų, pažymėtina, kad nėra vieningos praktikos nustatant lengvatas šiems produktams – kiekviena valstybė narė nustato lengvatinius tarifus atsižvelgdama į valstybės mastu nustatytas prioritetines sritis, poveikį valstybės biudžeto pajamoms, valstybės finansines galimybes, prisiimtus įsipareigojimus ir kitas galimas pasekmes. PVM taikymą valstybėse narėse reglamentuoja PVM direktyva“, – dėstė finansų ministerijos atstovai.
Geriausia strategija – didinti gyventojų pajamas
Finansų ministerija nurodė, kad viena taikliausių strategijų, norint kovoti su aukštomis kainomis – gyventojų pajamų didinimas. Anot jos, Vyriausybė, sudarydama tiek 2022, tiek 2023 metų biudžetus, reagavo į infliacijos projekcijas ir priėmė konstruktyvius sprendimus sparčiau didinti gyventojų pajamų augimą.
Ministerija paminėjo, kad 2022–2023 m. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didintas nuo 642 eurų iki 840 eurų arba 30,8 proc. Atitinkamai pajamos „į rankas“ uždirbantiems MMA ši Vyriausybė padidino nuo 468,4 iki 633,2 euro, t. y. 164,8 euro per mėnesį arba 35,2 proc.
Kartu padidintas ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo 400 eurų 2020 metais iki 625 eurų 2023 m., arba 56,3 proc. Asmenų, kuriems taikomas maksimalus NPD, pajamos į rankas atitinkamu laikotarpiu dėl NPD padidėjo 45 eurais per mėnesį.
Beje, šiuo metu Vokietijoje minimali alga yra 1981 euras, o Ispanijoje – 1167 eurai. Taigi, vokiečiai ir ispanai ne tik sulaukia mokesčių lengvatų maistui, bet ir gauna didesnes algas.
Ministerijos atstovai įvardijo, kad per dvejus metus reikšmingai padidinti ir sektoriniai darbo užmokesčiai: mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai, lyginant 2023 m. su 2020 m., padidės 26 proc., tam skiriant 375 mln. eurų.
Dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui per dvejus metus iš viso skirta beveik 69 mln. eurų, jie didės 26 proc. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui tuo pačiu laikotarpiu – 47 mln. eurų, jie didės – 33 proc.
Gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimų didės 25 proc., tam skiriant 295 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atlyginimams padidinti – 109 mln. eurų, didės apie 29,1 proc., lyginant su 2020 m.
„Tuo pačiu laikotarpiu ženkliai didėjo ir lėšos skirtos šalpos, socialinėms išmokoms bei socialinei paramai – 26–31 proc., tam skiriant 435 mln. eurų. Senatvės pensijų didinimui iš viso skirta 1,4 mlrd. eurų, lyginant su 2020 m., 2023 metais jos padidės 44 proc.“, – komentavo finansų ministerija.
Renkantis ekologiškus produktus, padengiamas kainų skirtumas
Žemės ūkio ministerija nurodė, kad savo inciatyva skatina vaikus maitinti sveikatai palankiais ir kokybiškais produktais, taip pat ir tiekiamais rinkai trumpomis maisto tiekimo grandinėmis.
Ministerijos atstovai paminėjo, kad nuo 2019 m., pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles, atrinktiems pareiškėjams dengiamas kainų skirtumas, susidarantis renkantis ekologiškus ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus vietoj įprastinių maisto produktų ir žaliavų.
„Parama teikiama vaikų ugdymo įstaigoms, dirbančioms pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, taip pat daugiafunkciniams centrams ir pagal pradinio ugdymo programas dirbančioms vaikų ugdymo įstaigoms, tačiau tik tiems centrams ir įstaigoms, kurie dirba taip pat ir pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, – teigė ministerija.
Ji nurodė, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kurios siekia gauti paramą pagal taisykles, įsipareigoja vaikams maitinti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį nuo šių metų padidintas iki 26 eurų (buvo 20 eurų)) arba ne mažiau kaip 50 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį nuo šių metų padidintas iki 22 (buvo 17 eurų)) pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio.
Anot ministerijos, 2022 m. 689 tūkst. eurų biudžeto lėšų paramos gavo 60 vaikų ugdymo įstaigų, maitinančių virš 10 tūkst. vaikų. Parama vaikų ugdymo įstaigoms tęsiama ir toliau – 2023 m. skirta 344 tūkst. eurų ir gauta 64 vaikų darželių paraiškos, kurios šiuo metu yra vertinamos.
Pašnekovų teigimu, prie sveikatai palankios mitybos ugdymo prisideda ministerijos įgyvendinama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa, kuria. siekiama didinti remiamų produktų vartojimą, vaikų sąmoningumą pasirenkant sveikatai palankius produktus ir mokant tausiai juos vartoti.
Jie įvardijo, kad 2021–2022 m. programoje dalyvavo per 230 tūkst. vaikų, kurie lankė 1 583 ugdymo įstaigas. Programoje dalyvauja 92 proc. visų ugdymo įstaigų, ji yra įgyvendinama ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis. O metinis programos biudžetas siekia per 5,2 mln. Eur.
Kaip atpažinti kokybiškus maisto produktus?
Žemės ūkio ministerija taip pat paminėjo, kad vartotojai atpažinti geresnės kokybės produkciją gali pagal specialų ženklinimą.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje veikia Nacionalinė maisto kokybės sistema, pagal kurią pagaminti aukštesnės kokybės produktai gali būti ženklinami vienu iš dviejų ženklų: „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“.
Jos aiškinimu, ženklas „Nacionalinė kokybė Lietuva“ parodo, kad produktas yra lietuviškos kilmės ir atitinka pagrindinius kokybės sistemos reikalavimus, o ženklas „Kokybė“ reiškia, kad produktas atitinka ne tik pagrindinius, bet ir griežtesnius papildomus reikalavimus.
„Minėti reikalavimai apima įvairius maisto produktų gamybos etapus, kuriuose ribojamas pesticidų ir trąšų naudojimas augalininkystėje, numatomas paukščių auginimas be antibiotikų paukštininkystėje ir kiaušinių gamyboje, draudžiamas tam tikrų maisto priedų (skonio stipriklių, dažiklių) naudojimas perdirbamoje produkcijoje ir kt.
Tokie produktai nėra ekologiški, bet pasižymi geresne kokybe negu įprastiniai produktai, o jų gamyba yra prižiūrima nepriklausomų sertifikavimo įstaigų“, – nurodė ministerijos atstovai.
