Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžio gatvėse sutikti miestiečiai įvardijo, kiek pajamų norėtų gauti per mėnesį, kad gyvenimas Lietuvoje taptų orus:
„Aš būsiu nekukli, du tūkstančiai gal būtų pats tas.“
„Kokie 3000 būtų, tai tikrai būtų jau pakankamai.“
„Man kaip vienam užtektų 800.“
„Lietuvoje reikia 2-3 tūkstančius gauti, kad būtų orus gyvenimas.“
„Uždirbu tiek, kad nemirsiu, kad pragyvenčiau – mažoka. Pusantro, du tūkstančiai, kaip Lietuvoje, užtektų.“
Norėtų daugiau pinigų
Naujausias „Swedbank“ tyrimas rodo, kad maždaug pusė apklaustų Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei. Tiesa, dauguma lietuvių apklausose nurodo, kad norėtų gauti daugiau pinigų nei dabar, nes oriam pragyvenimui lėšų trūksta.
„Lietuvoje net ir labai gerai vertindami savo finansinę situaciją, gyventojai sako, kad jiems dar trūksta truputėlį iki oraus gyvenimo. Ir vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai sako, kad pajamos vis tiek turėtų būti 50 procentų didesnės. Augant pajamoms, mes greitai adaptuojame savo išlaidas, auga norai, lūkesčiai didėja“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Apklausose gyventojai nurodo, kad jaučiasi priklausantys vidurinei klasei, kai pajamos vienam šeimos nariui, atskaičius mokesčius, siekia maždaug nuo 500 iki 700 eurų. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vardija kitas ribines reikšmes.
„Kalbant apie visą Lietuvą, norint pateikti į viduriniąją klasę, reikia uždirbti bent 1000 eurų į rankas po mokesčių. O kalbant apie Vilnių, grubiai viską reikia dauginti iš dviejų. Vilniuje, norint priklausyti viduriniajai klasei, reikia uždirbti bent 2000 eurų į rankas“, – teigė ekonomistas.
Penktadalis gyvena nuo algos iki algos
Nors vidurinioji klasė palengva plečiasi, pasak ekonomistų, padėtis Lietuvoje netolygi.
„Apie penktadalis gyventojų patiria finansinių sunkumų. Pasakysiu paprastai – sunkiai suduria galą su galu. Jiems priklausyti vidurinei klasei sunku, nes jie gyvena nuo algos iki algos“, – sakė A. Izgorodinas.
Tyrėjai taip pat paklausė, kaip gyventojai elgtųsi, jei staiga jų banko sąskaitoje atsirastų 10 tūkstančių eurų. Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų 10 tūkstančių eurų nenumatytų pajamų išleistų investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Penktadalis šią sumą investuotų. 16 procentų apklaustų gyventojų tiesiog pinigus padėtų į taupyklę.
„Mane kiek nustebino, nes vis tas noras investuoti į buitį, į nekilnojamąjį turtą, namų atnaujinimą – tai didžioji dauguma renkasi. Mačiau šitą tendenciją jau pandemijos metu, kuomet masiškai visi įrenginėjome kambarius, darbo vietas. Atrodo, kad ta meilė namams ir sienoms nepraeina“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Tiesa, apklausos parodė, kad jau ir dabar dalis Lietuvos gyventojų turi iš ko taupyti.
„Namų ūkiai gerokai daugiau sutaupo – apie 10 procentų pajamų, kai anksčiau nelabai taupydavo. Prie to prisidėjo padidėjusi BVP dalis tenkanti gyventojams, prisidėjo ir didesnės valstybės išlaidos“, – aiškino „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė šalies gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
