Biurokratiniai suvaržymai tebelieka vienas rimčiausių kliuvinių Lietuvos verslui, kuris administracinę naštą skaičiuoja milijonais litų ir sugaištų darbo valandų, rašo „Verslo žinios“.
Verslininkai baiminasi, kad net ir Briuselio paraginimu prasidėsiantys bandymai kovoti su biurokratija vėl liks tik bandymai, nes nesukurta efektyvi sistema, kuri leistų jai pasipriešinti.
„Biurokratinė našta Lietuvoje yra didelė, padėtis daugeliu atvejų prastesnė nei aplinkinėse šalyse“, - apibendrindamas keletą pastaraisiais metais ekspertų atliktų tyrimų konstatuoja Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas.
Pasak „Verslo žinių“, Teisės institutas pernai suskaičiavo verslą kontroliuojančias 152 institucijas, neįskaitant regioninių ir teritorinių padalinių.
Dėmesio verslui jos nestokoja - Pasaulio banko (PB) 2005 m. atliktas verslo aplinkos tyrimas parodė, kad svarbiausios Lietuvos kontroliuojančios institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių, Darbo, Higienos, Priešgaisrinė inspekcijos šalies įmonėse lankosi dvigubai dažniau nei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių įmonėse, o vieno vizito trukmė vidutiniškai yra dukart ilgesnė. Valstybės įstaigų, kurių 2000 m. buvo 463, šiuo metu turime beveik du kartus daugiau.
„Gal per pastaruosius metus įvyko šiokių tokių teigiamų poslinkių, pavyzdžiui, mokesčių inspekcijos darbe, tačiau tikrai ne tiek, kad padėtis pasikeistų iš esmės. Šioje srityje Lietuva yra lyderė blogąja prasme“, - konstatuoja R. Šimašius.
Lietuvos verslas ir ekspertai mini daugybę biurokratinių kliuvinių, kuriuos įveikti reikia daug jėgų, laiko ir pinigų. Tai iki šiol neišspręsti žemės rinkos reguliavimo klausimai, neretai nepagrįsta ir nelogiška licencijų ir leidimų išdavimo tvarka, dubliuojasi ataskaitos, kurias reikia teikti įvairioms institucijoms.
Dar neskatinama Briuselio, apkarpyti biurokratų galias pasiryžo Vyriausybė, pernai atnaujinusi Saulėlydžio komisijos darbą.
Kaip nurodoma, komisijos paskirtis - peržiūrėti konkrečias administracines procedūras ir pasiūlyti jų supaprastinimo, pagreitinimo ir atpiginimo sprendimus. Taip pat tikimasi numatyti priemones, kurios užtikrintų konkrečių valstybės tarnautojų atsakomybę už priimamus sprendimus ir jų vilkinimą.
Verslas sako, kad Saulėlydžio komisijos darbas gali neduoti rezultatų, jeigu ji dirbs ne nuolatos, o „priešokiais“, ir bus vengiama konsultuotis su įmonėmis ir piliečiais, rašo „Verslo žinios“.
