Pernai tiesiogiai iš Lietuvos buvo skraidinama 94 kryptimis.
„Tikslas yra labai paprastas – atsiremiant į visas valstybės pagalbos schemas, ką galima Europos Sąjungos teisės srityje daryti ir ko negalima, kad valstybė turėtų tvarų finansinį instrumentą, kaip užtikrinti Lietuvos pasiekiamumą su 10-15 strateginių lokacijų, kurios mums svarbios – habai ekonominiai, investicijų pritraukimui ir destinacijos turizmui“, – gairių pristatyme renginyje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kitas Lietuvos aviacijos gairėse užsibrėžtas siekis – kad iki 2030-ųjų sektorius generuotų 5 proc. šalies BVP. Šiuo metu Lietuvos aviacija sukuria apie 3 proc. BVP.
„Jeigu norime didinti ekonomikos sukuriamą pridėtinę vertę ir judėti link aukštesnės pridėtinės vertės, aviacijos sektoriaus plėtra yra vienas iš tų atsakymų šalia biotechnologijų ir viso kito, kur link Lietuvoje turėtume judėti“, – renginyje sakė M. Skuodis.
Planuojama toliau plėsti Vilniaus ir Kauno oro uostų infrastruktūrą: 2024 metais baigti išvykimo terminalo statybas Vilniuje, o iki 2025 metų – išplėsti esamą keleivių terminalo infrastruktūrą Kauno oro uoste. Taip pat bus plėtojamos orlaivių remonto ir priežiūros įmonės, didinami oro transportu gabenamų krovinių priežiūros pajėgumai.
Ministro teigimu, „Rail Baltica“ vėžė, kuria bus sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostai, turėtų iš esmės pakeisti keliavimo tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos įpročius. Be to, 2023 metais Lietuvos vežėjams planuojama atverti JAV rinka.
Iki 2030 metų tvarių degalų skrydžiams naudojimas turėtų padidėti bent 6 proc. punktais. Be to, Lietuvos oro uostuose toliau augs hibridinių ir elektrinių transporto priemonių dalis, oro uostų infrastruktūra bus pritaikoma aplinkai neutralių rūšių degalams – hibridiniams, elektriniams, vandeniliu varomiems orlaiviams.
Pernai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo aptarnauta beveik 2,5 mln. keleivių – 37 proc. daugiau nei 2020 metais. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos oro uostai fiksavo apie 80 proc. priešpandeminio laikotarpio skrydžių skaičiaus.
