Danija, Suomija, Vokietija ir Švedija pirmavo pagal inovacijas, o labiausiai atsiliko Centrinės ir Rytų Europos valstybės. Lietuva atsidūrė pačioje uodegoje.
2010 metais Europos Sąjunga (ES) įsteigė Inovacijų sąjungą, ekonominę politiką, kurios tikslas – skatinti pasaulinio lygio mokslinės bazės kūrimą. Tai ketinama daryti plėtojant viešųjų ir privačių įmonių bendradarbiavimą ir naikinant kliūtis, neleidžiančias idėjoms patekti į rinką, rašo „International Herald Tribute“.
„Vienintelis perspektyvus kelias į ilgalaikį augimą ir darbo vietų kūrimą yra mokslo tyrimų ir inovacijų plėtra“, – sakė Europos Komisijos tyrimų, inovacijų ir mokslo narės Maire Geoghegan-Quinn atstovas spaudai Markas Englishas.
Kad būtų išsiaiškinta dabartinė ES inovacijų padėtis, vasarį buvo išleista Inovacijų sąjungos švieslentė, kurioje įvertinta bendrijos valstybių inovacijų padėtis.
„Pastarojoje švieslentėje svarbiausias atradimas buvo tas, kad ES nepavyksta sumažinti inovacijų plėtros atotrūkio nuo pagrindinių tarptautinių konkurentų – JAV ir Japonijos, – kalbėjo M. Englishas. – Nors tendencijos daugelyje ES valstybių, nepaisant ekonominės krizės, teikia vilčių, progresas nėra pakankamas.“
Danija, Suomija, Vokietija ir Švedija pagal inovacijas pirmavo, o labiausiai atsiliko Centrinės ir Rytų Europos valstybės. Šiame regione geriausiai pasirodė Slovėnija – jos rodikliai buvo panašūs į Prancūzijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos. Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija pasirodė blogiau nei vidutiniškai, o skalės apačioje atsidūrė Bulgarija, Rumunija, Latvija ir Lietuva.
„Pagrindinė to priežastis – kad šios valstybės turėjo smarkiai prisivyti po 1990 metų, – aiškino M. Englishas. – Daugeliui iš jų pavyko smarkiai patobulėti, tačiau reikia dar daug padaryti.“
Pateiktoje inovacijų švieslentėje buvo išskirtas nesugebėjimas veiksmingai panaudoti viešųjų ir privačių kompanijų bendradarbiavimo. Kaip parodė išskirti indikatoriai, Europos tyrimų ir inovacijų pagrindinis trūkumas glūdi privačiame sektoriuje.
Mindaugas SAMKUS
