2009 metais, kuomet visos Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo krečiamos recesijos, Lenkija išgyveno savo ekonominio pakilimo laikus. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tais metais Lenkijos ekonomika sugebėjo išaugti 1,6%. 2010 metais Lenkijos ekonomika pasižymėjo 3,8% augimu, o šiais metais yra prognozuojamas 4% kilimas.
Vis dėlto „CNBC.com“ kalbintų ekspertų nuomone, ateities prognozės Lenkijai žada ekonomikos augimo stabtelėjimą. „ING“ analitikai įžvelgia Lenkijos bei kartu viso regiono ekonomikos lėtėjimą – vietoj anksčiau prognozuotų 4,4% šiemetinio augimo yra tikimasi jau tik 4% augimo. Panašios lėtėjimo tendencijos yra pastebimos ir prognozuojant ateinančių metų rodiklius.
Ligšiolinės Lenkijos sėkmės pagrindu galima laikyti protingą šalies fiskalinę politiką, mokesčių mažinimą ir pamatuotas finansines injekcijas į valstybės ekonomiką. Kita vertus, „EEMEA FI/FX Strategy“ vadovas Gyula Tothas mano, jog Lenkijos ekonomikos augimo stabtelėjimas yra neišvengiamas – daugiausia dėl išaugusių valstybės įsiskolinimų.
Spalio mėnesį Lenkijoje vyksiantys parlamento rinkimai galėtų atnešti šiokių tokių permainų ir šalies ekonominiame gyvenime. Visgi, nepaisant to, kokia partija juos laimėtų, naujai suformuota vyriausybė bet kuriuo atveju turės susilaikyti nuo viešųjų išlaidų didinimo. Ir vis dėlto investuotojai atidžiai stebės galimą politinių jėgų rotaciją Lenkijoje – dabartinė vyriausybė skelbė esanti pasiruošusi įgyvendinti nuoseklią fiskalinių suvaržymų politiką, tad neaišku, kaip šiuos įsipareigojimus galėtų perimti naujų politinių jėgų sudarytas ministrų kabinetas. Taigi akivaizdu, kad naujosios Lenkijos vyriausybės lauks gana sudėtinga ekonominės politikos darbotvarkė.
Įstatymiškai yra apibrėžta, jog tuo atveju, kai Lenkijos viešieji įsiskolinimai peržengia 55% bendrojo vidaus produkto lygio, vyriausybė privalo peržiūrėti valstybės biudžetą. Be to, Lenkijoje konstituciškai yra įtvirtinta, jog įsiskolinimams pasiekus 60% BVP lygio yra uždraudžiami tolimesni skolinimaisi. Tokia norma atitinka Mastrichto sutarties apribojimus, visgi dauguma euro zonos valstybių, tokių kaip Prancūzija ar Vokietija, jų dažnai nepaiso ir turi didesnius įsiskolinimo reitingus.
Lenkijos viešųjų investicijų augimas yra nemaža dalimi susijęs su naujų stadionų statyba ir infrastruktūros atnaujinimu – Lenkija kartu su Ukraina organizuos 2012 metų Europos futbolo čempionatą. Visgi viešųjų investicijų skatinamas šalies ekonomikos augimas jau greitu metu bus suvaržytas neišvengiamo fiskalinės politikos griežtinimo.
Nemaža Lenkijos problema išlieka ir aukštas nedarbo lygis. Su įstojimu į Europos Sąjungą prasidėjusi emigracijos banga ir toliau neturėtų mažėti – šių metų gegužę Austrija ir Vokietija atvėrė savo darbo rinkas Lenkijos piliečiams. Tad 9,4% šalies nedarbo lygis artimiausiu metu vargu ar sumažės.
