„Apibendrinant rugsėjo mėnesio (elektros – BNS) kainas visoje Europoje mes matome aiškų išsiskyrimą Pirėnų pusiasalyje – Ispanijoje ir Portugalijoje – kurios šią priemonę taiko nuo birželio pradžios. Galima matyti, kad jos turėjo vieną mažiausių kainų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas Vytautas Budreika.
„Tai rodo vieną dalyką, kad šitas sprendimas veikia, jeigu mes kalbame apie kainos sumažinimą. Jeigu jis būtų pritaikytas Europos Sąjungos mastu, jis galėtų prisidėti prie elektros kainų mažinimo“, – pridūrė jis.
Pasak LEA atstovo, elektros kainas galėtų sumažinti viršutinės kainos riba tiek elektros gamybai naudojamoms dujoms, tiek visiems didmeniniams jų sandoriams.
Vis dėlto, anot V. Budreikos, dujų kainų lubos padidintų jų pačių poreikį ir kainą rinkoje, o tai pareikalautų papildomų lėšų, jei būtų nuspręsta kompensuoti dujų kainą virš ribos.
„Dauguma iki šiol tam priešinosi ne šiaip dėl idėjos – pagrindinė kritika tenka, kad toks sprendimas padidintų dujų poreikį, o tai iš karto lemia ir didėjančią dujų kainą. Tai reiškia, kad reikia skirti dar daugiau pinigų jų kainos apribojimui“, – teigė V. Budreika.
Jo teigimu, dabar dujų vartojimas labai mažėja dėl aukštos jų kainos, o ją apribojus ir mokant kompensacijas, sustabdžiusios gamybą įmonės gali vėl pradėti veikti: „Pradėjusios veikti įmonės padidina dujų poreikį, o padidėjęs poreikis gali iš karto pakelti ir kainą“.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę pareiškė, jog ES yra pasirengusi diskutuoti dėl elektros gamybai naudojamų importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekiant sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas.
Komisija anksčiau teigė, kad palaikytų dujotiekiais tiekiamų dujų kainų apribojimus, siekiant sumažinti Rusijos eksportą, tačiau priešinosi SGD kainų ribai. EK baiminasi, kad taip pardavėjai gali tiesiog nukreipti tiekimą į kitas rinkas, o tai reikštų dar mažesnį importą į ES. Šiai idėjai taip pat priešinasi Vokietija, kuri buvo didžiausia rusiškų dujų importuotoja.
„Tokio pasiūlymo labiausiai bijo Vokietija, Olandija, kurios didžiąją dalį dujų importavo vamzdynais ir joms dabar sunku patenkinti papildomą poreikį. Tokioms šalims, kaip Lietuva, šitas pasiūlymas būtų labai geras, nes mes dujas importuojame per terminalą“, – teigė V. Budreika.
LEA vadovas V. Poderys sutiko, kad įvedus dujų kainų lubas bendras elektros kainų lygis ES kristų, tačiau dėl nedidelių gamybos pajėgumų Lietuvoje jos vis tiek išliktų didesnės: „Bijau, kad dėl savo mažos namų generacijos galima turėti vis tiek santykinai didesnes (elektros – BNS) kainas“.
Jis pripažino, jog vien tik nustačius viršutinę dujų kainos ribą gali sumažėti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas į ES.
„Pačių suskystintų dujų pasaulyje neužtenka. Jei Europa sako, kad štai mes esame galingi ir įsakome mums atvežti dujų už mažą kainą, eksportuotojai sakys – gerai, ačiū už jūsų nuomonę, mes važiuojame į Kiniją, Indiją, Pakistaną, Bangladešą ir visas kitas šalis“, – teigė V. Poderys.
Vienas būdų išvengti šios rizikos, pasak jo, galėtų būti sprendimas finansuoti dujų kainą virš ribos: „Čia yra tas kelias – tada mes rinkos neiškraipome, nieko eksportuotojams nenurodinėjame ir perkame“.
„Aišku, (klausimas – BNS), kaip tas biudžetas turėtų būti sunešamas, nes turbūt ne visos šalys iš dujų gamina elektrą“, – pridūrė LEA vadovas.
Už dujų kainų lubas kaip naudingesnį Lietuvai sprendimą ne kartą pasisakęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad dujų kaina virš ribos turėtų būti finansuojama ES lėšomis.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad kainą virš ribos būtų galima kompensuoti skolintomis Europos Komisijos lėšomis.
