Jis priminė, kad iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai. Tačiau Rusijos agresija gerokai paveiks tolesnę plėtrą. Mūsų ekonomika patirs tiek tiesioginį poveikį, nes sumažės eksportas į Rusiją ir Ukrainą, tiek netiesioginį – dėl brangstančių išteklių ir vyraujančio neapibrėžtumo.
Jau dabar Lietuvos ekonomika vystosi lėčiau, nei buvo prognozuota kovą, nors blogiausio šoko scenarijus nepasitvirtino.
„Tikėtina, kad augimas šiais metais bus, bet lėtesnis“, – antradienį Seime sakė G. Šimkus.
Jo teigimu, šiemet mūsų šalies ekonomika didės 1,6 proc.
„Esame ties metinės infliacijos kupros viršumi ir į antrą metų pusę metinės infliacijos tempai turėtų leistis žemyn“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Pasak jo, žemyn infliaciją paspausti galėtų dėl geopolitinės situacijos prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai bei energijos kainų augimo slopinama vartojimo prekių ir paslaugų paklausa.
Tačiau G. Šimkus taip pat įspėja, kad infliacijos didėjimą galėtų paskatinti tolesnis atlyginimų augimas.
„Yra rizikos, kad infliaciją gali pakurstyti ir įsisukusi kainų-atlyginimų spiralė, o jei tiksliau – atlyginimų augimas ne tik dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje, bet ir dėl tam tikrų kvalifikacijų darbuotojų trūkumo, o ir dėl to, kad auga pačios kainos“, – kalbėjo G. Šimkus.
Metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc., o maisto kainos augo daugiau nei 20 proc.
„Sodra“ pripažįsta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – pavyzdžiui, kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacija – 15,7 proc.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad vartotojų kainos Lietuvoje šiemet vidutiniškai augs 12,5 proc., o didžiausios įtakos tam turės didėjančios energijos, maisto, paslaugų kainos. Kitąmet infliacija turėtų sulėtėti iki 3 procentų.
G. Šimkus taip pat pripažino, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs lėčiau nei buvo prognozuota. Pavyzdžiui, EK prognozėmis, augimas sulėtės iki 1,7 proc.