Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.
Pusdienis tiems, kuriems nepriklauso „tėvadieniai“
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teigimu, pirmąją mokslo metų dieną, laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius“ ar „mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė priduria, kad pagal naują Darbo kodekso redakciją, šia teise galės pasinaudoti tėvai, kurie augina vieną vaiką nuo 12 iki 14 metų.
Kitais atvejais tėvams priklauso iš darbdavio lėšų apmokami „mamadieniai“ arba „tėvadieniai“ ir dar vienas papildomas pusdienis apmokamas iš darbdavio lėšų pirmą mokslų metų dieną nebepriklauso.
Ji priduria, kad laisvą apmokamą iš darbdavio lėšų pusdienį gali pasiimti abu tėvai.
Anot inspekcijos, dėl laisvo pusdienio pirmąją mokslo metų dieną suteikimo darbuotojas turėtų kreiptis į savo darbdavį.
Nesuderinus su darbdaviu bus laikoma pravaikšta
VDI įspėja, kad Darbo kodeksas nenustato, prieš kiek laiko darbuotojas turėtų pateikti tokį prašymą, todėl darbdavio vietiniuose teisės aktuose gali būti numatyta laisvo pusdienio pirmąją mokslų metų dieną įgyvendinimo tvarka.
Jei tokios tvarkos nėra, darbuotojas turėtų prieš „protingą“ terminą informuoti darbdavį apie savo ketinimą pasinaudoti šiuo laisvu pusdieniu, o darbdavys neturi daryti nepagrįstų kliūčių darbuotojui juo pasinaudoti.
„Jei norite laisvo apmokamo pusdienio rugsėjo 1 d. dėl vaiko palydėjimo į mokyklą, reikėtų jau dabar darbdaviui pateikti raštišką prašymą dėl laisvo pusdienio suteikimo.
Gali būti, kad darbdavys yra nustatęs kitą tvarką dėl laisvo pusdienio paprašymo ir jums užteks parašyti jam elektroninį laišką ar kitaip informuoti, kaip yra nustatyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse“, – nurodo LBAA prezidentė.
Ji priduria, kad prašymą reikėtų pateikti bent vieną dieną iki rugsėjo 1 d. arba per kitą terminą, kuris numatytas įmonės vidaus tvarkose.
D. Čibirienė perspėja, kad jei nebus suderintas laisvas pusdienis su darbdaviu, bus laikoma, kad padarėte pravaikštą.
Turi aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime
VDI nurodo, kad šiuo laisvu pusdieniu pasinaudoti gali ir vaiko mama, ir vaiko tėtis, jeigu jie faktiškai augina šį vaiką.
Inspekcija pažymi, kad vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. Šie aspektai visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku:
„Todėl gauti laisvą pusdienį pirmąją mokslo metų dieną turėtų ir tas darbuotojas, kuris visapusiškai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, rūpinasi auklėjimu, skiria savo laiko bei dėmesio ir pan., nepaisant to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su kitu tėvu (pvz., skyrybų atveju).“
VDI priduria, kad jeigu vaiką augina ne jo tėvai, o kiti giminaičiai ar globėjai, laisvas pusdienis priklauso jiems.
O D. Čibirienė papildo, kad laisvą pusdienį rugsėjo 1 d., už kurį darbdavys mokėtų algą gali gauti tik abu tėvai (tėtis ir mama). Kiekvienam tėvui darbo užmokestį už jo laisvą pusdienį moka to tėvo darbdavys iš savo lėšų.
„Seneliai, seserys, broliai ir kiti giminaičiai gali pasiimti apmokamas arba neapmokamas atostogas pagal jų įmonėse nustatytą atostogų suteikimo tvarką“, – aiškina pašnekovė.
Kokie dar laisvadieniai priklauso
LBAA prezidentė, remdamasi Darbo kodeksu, informuoja, kad auginantiems vaiką iki 14 metų suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
Darbo kodeksas taip pat nurodo, kad darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per 3 mėnesius), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 val. per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
O darbuotojams, auginantiems daugiau nei du vaikus iki 12 metų arba auginantiems 2 vaikus iki 12 metų, kai 1 arba 2 vaikai yra neįgalūs, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 val. per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 darbo val. pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma 1 poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.