christine lagarde

Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad euro zonos šalių vyriausybės turėtų įgyvendinti planus, kaip sumažinti valstybės deficitą ir valdyti savo skolas. Europos Sąjungos išlaidų taisyklių įgyvendinimas „visapusiškai, skaidriai ir nedelsiant padės vyriausybėms sumažinti biudžeto deficito ir skolų santykį“, sakė Ch. Lagarde. – Dabar vyriausybės turėtų ryžtingai pradėti įgyvendinti savo vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planus.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde per spaudos konferenciją ketvirtadienį atsisakė įsipareigoti dėl galimo palūkanų normos mažinimo rugsėjo mėnesį, pareikšdama, kad kito pinigų politikos posėdžio scenarijus lieka „labai atviras“ ir priklausys nuo naujausių duomenų. ECB valdančioji taryba neturi „jokio išankstinio nustatyto dėl palūkanų normų kurso“, pabrėžė Ch. Lagarde.

Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos formuotojai sutaria, kad kitas pokytis palūkanų srityje bus normų sumažinimas. Tai antradienį pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde. Ch. Lagarde televizijos kanalui „CNN International“ sakė, kad plačiai sutariama, jog „jei turėsime pasirinkimą arba kelti, arba mažinti“, kitas ECB žingsnis bus „sumažinimas“. „Gali būti pauzė, pauzė, pauzė ir dar kartą pauzė, bet kitas žingsnis bus žemyn“, – pridūrė ji.

Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde darbą kritikuoja banko profesinė sąjunga – Tarptautinė ir Europos viešųjų paslaugų organizacija (IPSO). Apklausa, atlikta įpusėjus jos aštuonerių metų kadencijai, parodė, kad nedidelė dauguma darbuotojų jos vadovavimą įvertino kaip „prastą“ arba „labai prastą“, o beveik trys ketvirtadaliai išreiškė nepasitenkinimą jos vadovavimo stiliumi ir įvertino jį kaip „autokratinį“. Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 159 žmonės, taip pat buvo atskleistas ...

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nuslopino investuotojų viltis dėl ankstyvo palūkanų apkarpymo, pareikšdama, kad normos bus sumažintos tik tada, jei ECB bus įsitikinęs, jog infliacija pasieks 2 proc. tikslą, ir taip pat prakalbo apie artėjančius JAV prezidento rinkimus. Ketvirtadienio vakarą kalbėdama Prancūzijos televizijos stoties „France 2“ eteryje, Ch. Lagarde neįvardijo konkrečios datos, tačiau nurodė, kad „jei pasieksime 2 proc.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde, pasisakydama antradienį Vokietijos sostinėje vykusiame renginyje, pabrėžė, jog „skelbti pergalę“ prieš infliaciją dar ne laikas, ir įspėjo, kad prireikus euro zonos pinigų politikos formuotojai gali vėl imtis atitinkamų veiksmų. Per pastarąjį ECB tarybos posėdį spalio pabaigoje nuspręsta skelbti pertrauką agresyviausiame nuo euro įvedimo pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės.

Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pradėti mažinti bazines palūkanas vėliau nei po „poros ketvirčių“, penktadienį per „Financial Times“ organizuotą renginį pareiškė reguliavimo institucijos vadovė Christine Lagarde. Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas. Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc.

Europos Centrinis Bankas dabar labiau priartėjo prie skaitmeninio euro sukūrimo, pritardamas kitam šio projekto etapui, nors vis dar kyla abejonių dėl galimų naudų ir rizikų. ECB valdančioji taryba trečiadienį pritarė, kad nuo ateinančio mėnesio būtų pradėtas dvejų metų „parengiamasis etapas“, sakoma banko pranešime, kuriame kartu pabrėžiama, jog galutinis sprendimas dėl virtualios valiutos įvedimo kol kas nepriimtas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitame posėdyje gali vėl padidinti palūkanų normas arba padaryti pertrauką, o bet koks sprendimas priklausys nuo naujausių duomenų, pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard).  Su nuolat didele infliacija vis kovojantis euro zonos centrinis bankas praėjusį ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidino skolinimosi kainas. Tačiau po minėto posėdžio Ch.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pareiškė, kad pinigų politikos formuotojai, kovojantys su nuolat didele infliacija, vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, kad palūkanų normos jau pasiekė aukščiausią lygį, ir pridūrė, kad liepos mėnesį palūkanų normos bus dar padidintos.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad palūkanų normos ir toliau turi kilti „stabiliu tempu“, siekiant užkirsti kelią infliacijai įsitvirtinimui. Nors energijos kainos pastaruoju metu sumažėjo, Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagrindinė infliacija ir toliau auga. „Labai svarbu, kad infliacija, viršijanti ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, neįsitvirtintų ekonomikoje“, – teigė ji Frankfurto biržos operatorės surengtame renginyje.

Euro zonos ekonomika šiais metais bus „daug tvirtesnė“, nei buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, augant viltims, kad šalys gali išvengti skausmingos recesijos.  Ekonominės „naujienos per pastarąsias kelias savaites buvo daug pozityvesnės“, pareiškė Ch. Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Euro zona turėtų pasirengti tam, kad palūkanų normos bus dar didinamos po 0,5 procentinio punkto siekiant sumažinti infliaciją, kuri atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Euro zonoje infliacija yra rekordiškai aukšta, tačiau dar nėra pasiekusi piko, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, leisdama suprasti, kad priešakyje laukia būsimi palūkanų normų didinimai.  Spalį 19 narių turinčioje euro zonoje vartotojų kainos augo 10,6 proc., skatinamos sparčiai didėjančių maisto ir energijos kainų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. „Norėčiau, kad infliacija būtų pasiekusi aukščiausią tašką spalį, bet bijau, kad taip nėra“, – sakė Ch.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) antradienį pranešė, kad į jo prezidentės Christine Lagarde elektronines paskyras buvo pamėginta įsilaužti, tačiau jokių duomenų pavogta nebuvo.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmadienį pranešė planuojantis atnaujinti eurų banknotų dizainą, o galutinį sprendimą dėl naujosios eurų išvaizdos tikimasi priimti 2024 metais. Eurų banknotai ir monetos į apyvartą buvo įvesti 2002 metais, o banknotų dizainas buvo pagrįstas „amžių ir stilių“ tema, pavaizduojant įvairioms epochoms būdingas langus, vartus ar tiltus, nereprezentuojančius konkrečių vietų ar paminklų. Per šį laiką dizainas buvo mažai keičiamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje yra valdoma, o šiuo metu svarbiausia yra visuomenės susitelkimas. Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė? Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra pasirengęs prireikus imtis „tinkamų ir tikslinių priemonių“ ir padėti euro zonos ekonomikai atlaikyti dėl koronaviruso kylančius sunkumus, pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. Anot jos, dėl spartaus viruso plitimo „kyla rizika ekonomikos augimo perspektyvoms“. ECB atidžiai stebės padėtį ir „prireikus imsis kylančiai rizikai proporcingų veiksmų“, pridūrė ECB vadovė.

Į pabaigą artėjantys 2019-ieji tikrai turėtų įsiminti kaip moterų pasiekimų metai. O jų buvo tikrai daug – nuo svarbių tarptautinių institucijų postų ar žygių kosmose tiesiogine to žodžio prasme iki įspūdingų laimėjimų mokslo, sporto ir kultūros srityse. Džiugu, kad tarp pasaulio mastu įsimintinų pasiekimų galime paminėti ir bent kelių Lietuvos atstovių pavardes.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, pranešė banko atstovė spaudai po posėdžio, kuriam pirmą kartą pirmininkavo naujoji banko vadovė Christine Lagarde. Kaip ir buvo galima tikėtis, Frankfurte įsikūręs centrinis bankas paliko galioti 0 proc. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą, o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, ir toliau sieks 0,25 procento.

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos Centrinio Banko (ECB) vadove. Už tokį sprendimą balsavo 394 Europos Parlamento (EP) nariai, prieš buvo 206, o susilaikė 49.   EP pateikia rekomendaciją dėl ECB vadovo skyrimo, o galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba spalio 17-18 d. Briuselyje. Aštuonerių metų kadenciją C. Lagarde, iki šiol vadovavusi Tarptautiniam valiutos fondui, turėtų pradėti nuo lapkričio.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį pradeda derybas dėl kandidatų eiti svarbiausių institucijų vadovų pareigas. Kadenciją baigiančią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę diplomatai ir politikai mini tarp pretendentų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke ir šiose pareigose pakeisti Lenkijos ekspremjerą Donaldą Tuską. Derybose taip pat sprendžiama, kas taps Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Europos užsienio politikos vadovais.

Graikijos vyriausybė pirmadienį pranešė apie derybas su Europos kreditoriais dėl dalies skolos grąžinimo Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pirma laiko, kredito palūkanų normoms sumažėjus iki žemiausio lygio nuo 2005 metų. Ministras pirmininkas Alexis Tsipras pareiškė esąs pasiryžęs išgelbėti taupymo programų išvargintus graikus nuo didesnių mokesčių kitais metais, dėl kurių buvo susitarta su kreditoriais.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pasibaigus Buenos Airiuose savaitgalį įvykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui įspėjo, kad „padidėjusi įtampa pasaulio prekyboje ir geopolitinė įtampa“ kelia naują riziką pasaulio ekonomikos augimui.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras Euro zonos finansų ministrų sprendimą užbaigti aštuonerius metus trukusią šalies gelbėjimo programą pavadino „istoriniu“. Euro zonos valstybės ankstyvą penktadienio rytą paskelbė, kad nuo 2010 metų sunkiai Graikiją slėgusi skolų krizė pasibaigė.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino Prancūziją ir kitas šalis vykdyti reformas „kol dar saulė šviečia“ virš pasaulio ekonomikos. Interviu Prancūzijos leidiniui „Le Journal du Dimanche“ Ch. Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumas nustebino TVF. „2017 metais pirmą kartą per ilgą laiką mes padidinime prieaugio prognozes, kai anksčiau jas mažindavome“, – sakė ji. Pernai 3,6 proc.

Geras Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos prekybinis „Brexit“ susitarimas gali paspartinti Britanijos ekonomikos augimą, trečiadienį pareiškė mananti Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristina Lagard). „Kuo JK ekonomika bus atviresnė prekybai apskritai, įskaitant ir ES, tuo labiau augs produktyvumas ir ekonomikos augimas“, – per spaudos konferenciją Londone sakė TVF vadovė.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pirmadienį Prancūzijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl aplaidumo, susijusio su didžiule valstybės išmoka magnatui Bernard'ui Tapie, jai dirbant finansų ministre, tačiau ji nebus nei nubausta, nei įkalinta. Teismas pripažino, kad Ch. Lagarde nusižengė priimdama sprendimą leisti privačiam arbitražui, o ne, kaip įprasta, teismui išspręsti B. Tapie ir valstybinio banko „Credit Lionnais“ ginčą dėl bendrovės „Adidas“ pardavimo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė ragina kuo greičiau pašalinti neapibrėžtumą, kurį sukėlė Didžiosios Britanijos referendume priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) ir kuris, anot jos, slopina pasaulio ekonomikos augimą. Šią savaitę TVF, atsižvelgęs į šio sprendimo sukeltą sukrėtimą, pasaulio ūkio augimo šiais metais prognozę sumažino 0,1 procentinio punkto iki 3,1 proc., pareiškė Christine Lagarde.

Didžioji Britanija turės pirmąją vyriausybės vadovę moterį po Margaret Thatcher, Konservatorių partijos įstatymų leidėjams ketvirtadienį nusprendus, kad Theresai May ir Andrea Leadsom dalyvaus lemiamoje kovoje dėl teisės tapti šalies lydere, vadovausiančia šalies išstojimo iš Europos Sąjungos procesui. „Kas bus naujoji Maggie?“ – klausė antraštė pirmajame laikraščio „Daily Mail“ puslapyje po to, kai už kabineto veteranę Th.

Prancūzijos prokurorai penktadienį pranešė, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde turėtų stoti prieš teismą dėl milijonų eurų valstybinės išmokos 2008 metais,prancūzų magnatui Bernardui Tapie kuri buvo skirta jai būnant finansų ministre. Prokurorai rekomenduoja atmesti Ch.

Euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį renkasi į skubų susitikimą, kurio metu sieks susitarti dėl naujų reformų, kurias turėtų įgyvendinti Graikiją, baiminantis, kad gali pasikartoti pernykštė situacija, kuomet vyko chaotiškos Graikijos gelbėjimo derybos. Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, buvusi finansų ministrė. Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl.

Jeigu Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos, jos ekonomika iki 2030 proc. susitrauks 6 proc. ir bus padaryta „nepataisoma“ žala šalies ūkiui, teigiama Britanijos iždo departamento ataskaitoje, kurią, žiniasklaidos duomenimis, ketinama paskelbti pirmadienį. „Išvada yra paprasta: Britanijos išstojimas iš ES šalies ekonomikai ir šeimoms taps pačia didžiausia pačių pasidaryta žaizda, – laikraštyje „The Times“ išspausdintame savo straipsnyje rašo iždo sekretorius George'as Osborne'as.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pranešė, kad dabartinė jo vadovė Christine Lagarde yra vienintelė kandidatė, siekianti vadovauti šiai institucijai nuo šių metų liepos pradžios. Ch.Lagardė buvo paskirta TVF vadove 2011 metų liepą penkerių metų kadencijai. Oficialiai savo kandidatūrą antrai kadencijai ji pateikė sausio 22 dieną ir sulaukė daugybės Europos, Jungtinių Valstijų ir Lotynų Amerikos pareigūnų paramos. Būdama vienintelė kandidatė į šį postą 60 metų Ch.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programa, teikianti pagalbą ant žlugimo ribos balansuojančiai Ukrainos ekonomikai, negalės būti tęsiama, jeigu Kijevo vyriausybė nevykdys reformų, trečiadienį perspėjo šios įtakingos organizacijos vadovė Christine Lagarde. „Nesant apčiuopiamų naujų pastangų gaivinti valdymo reformas ir kovoti su korupcija sunku įžvelgti, kaip TVF palaikoma programa galėtų tęstis ir būti sėkminga“, – sakoma Ch.Lagarde pareiškime. 17,5 mlrd.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde šeštadienį sakė, kad dabartinė pabėgėlių krizė nustūmė Europą prie „lemiamo“ taško ir sukėlė pavojų Europos Sąjungos (ES) branginamai Šengeno zonai. „Pabėgėlių krizė atsidūrė ties lemiamu tašku, mano asmeniniu požiūriu“, – sakė Ch.Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Kiekvienai metais Davose, Šveicarijoje, vykstantis prestižinis Pasaulio Ekonomikos Forumas (PEF) surenka būrius įtakingiausių ir žinomiausių verslo, politikos, žiniasklaidos ir pramogų pasaulio atstovų. Šiais metais netrūksta žinomų vardų iš tarptautinių organizacijų ar filmavimo aikštelių, tačiau didžiųjų šalių prezidentų neišvysime.

Per chaotiškus debatus šį trečiadienį respublikonų partijos kandidatai į prezidento postą apsikeitė nerišliomis frazėmis ir „liberalios“ žiniasklaidos kritika. O Hillary Clinton tuo metu turbūt jau svarstė, ką kviestis į savo komandą Baltuosiuose rūmuose. Tiems, kurie pažįsta Hillary, tai neatrodytų keista: ji visuomet nepriekaištingai pasiruošia visoms užduotims, pasitiki savimi ir mėgsta valdžią.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad į naująją Graikijos finansinio gelbėjimo programą turėtų būti įtrauktas kreditorių įsipareigojimas restruktūrizuoti skolas. Ch. Lagarde pabrėžė, kad Atėnai turi vykdyti reformas, bet pridūrė: „Kitas žingsnis – skolų restruktūrizavimas, kuris, mūsų nuomone, reikalingas Graikijos atveju, kad būtų užtikrintas skolų tvarumas.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Briuselyje tęs derybų maratoną su tarptautiniais kreditoriais, siekdamas susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai šaliai išvengti nemokumo. Derybos bus tęsiamos, nors trečiadienį graikų premjeras griežtai užsipuolė skolintojus, esą šie atmeta jo siūlomus reformų planus.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Graikijos valdžia šiandien rekomendavo turistams „turėti daugiau grynųjų ekstra atveju“, o „Times“ praneša, kad per dvi dienas iš šalies bankų buvo išimti 2 mlrd. eurų indėlių. Graikijos indėlininkai panikuoti pradėjo prieš tris dienas – nuo birželio 15 iki 18 – iš Graikijos bankų depozituose buvo atsiimti 2 mlrd. eurų, teigia britų laikraštis. Europos centrinis bankas paskelbė, kad graikų bankai, tikriausiai, pirmadienį nedirbs.