ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje.
Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.
Šis komentaras yra aiškiausias Ch. Lagarde duotas ženklas, kad ECB yra pasirengęs palūkanų normas padidinti artimiausiu metu, o ne vėliau, nes euro zonos centrinis bankas jau atsilieka nuo JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) ir kitų pagrindinių centrinių bankų, kurie jau ėmėsi priemonių kovoti su infliacija.
Kiti du ECB posėdžiai numatyti birželio 9 dieną ir liepos 21-ąją.
Euro zonos centrinio banko palūkanų normų padidinimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį.
Šiuo metu šios normos yra rekordiškai mažos, o indėlių palūkanų norma net yra neigiama ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke.
Balandį metinė infliacija euro zonoje pasiekė rekordinius 7,5 proc. ir gerokai viršijo ECB nustatytą tikslinį 2 proc. lygį.
Dėl šio infliacijos šuolio, kurį nemaža dalimi lėmė staigus energijos kainų pakilimas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ECB sulaukia vis daugiau raginimų pasekti kitų centrinių bankų pavyzdžiu ir padidinti palūkanų normas.
Normas jau padidino, be kita ko, FRS ir Anglijos bankas.
Vokietijos centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis antradienį pareiškė raginsiąs “liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas”.
