Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai. Tokia situacija išliks ir ateinančiais metais, todėl teigiamai Lietuvos ekonomiką labiausiai veiktų išliekantis didelis eksportas į Rusiją, o neigiamai – galimas didesnis Vokietijos ir Švedijos ekonomikų smukimas.
Pagrindiniais ateinančių metų iššūkiais Lietuvai turėtų tapti nedarbo mažinimas ir dėmesys viešiesiems finansams. Tai besitęsiančios problemos, kurioms naujų spalvų 2012 metais suteiks ir Seimo rinkimai.
Bendrame kontekste Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, didelės įtakos ir toliau turės krizės ignoravimas Europoje. Šiuo metu euro zonoje daroma daug klaidų, politinio konsensuso dėl reikalingų sprendimų nėra, todėl ir toliau blogėja situacija finansų rinkose. Tokioje situacijoje galima numatyti vieną pozityvų faktorių – lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos prekybos partneriams sekasi kur kas geriau.
Viešųjų finansų konsolidavimo klausimas ir toliau išlieka labai svarbus. Valstybės biudžeto deficitas išlieka netvariame lygyje, ekonomika auga lėtai ir tai apsunkins valstybės finansų stabilizavimo galimybes. Skolintis daugiau tampa rizikinga, todėl pirmiausia reikia sumažinti išlaidas. Šiuo metu nebeturėtų kilti klausimų, ar tai teisinga, ar ne, biudžetas turėtų būti formuojamas remiantis esminiu principu – išleisti mažiau. Situacija Europoje lemia, kad galime būti mažiau lankstūs nei galbūt norėtume, tačiau nėra kitų galimybių tinkamai suformuoti biudžetą. Tik priėmus tokį sprendimą, galima toliau diskutuoti, kaip pagerinti biudžetą: kokius mokesčius padidinti ar kokios konkrečios srities išlaidas sumažinti, tačiau tai – jau politiniai sprendimai.
Vertinant Baltijos šalis, situacija Estijoje šiuo metu iš dalies yra geriausia, Latvija vertinama kaip turinti didžiausią riziką, nors iš principo visos Baltijos valstybės susiduria su panašiais iššūkiais ir problemomis. Ir ateinančiais metais Baltijos šalyse ekonomika augs lėtai bei nestabiliai, nes šios šalys yra priklausomos nuo eksporto rinkų. Lietuvai svarbiausia, kad šiuo metu stipri Rusijos ekonomika išliktų tokio paties lygio. Tuo tarpu Estijos eksporto rezultatai stipriai keistųsi, jeigu Švedijos ir Vokietijos ekonomikos dar labiau sulėtėtų.
Estija vis dar išlaiko pozityvias nuotaikas dėl euro įvedimo. Tuo metu, priešingai nei metų pradžioje, faktas, kad Latvija ir Lietuva nepriklauso euro zonai, kol kas atrodo geresnis sprendimas. Tai, kas atrodė naudinga ir svarbu, dabar atrodo labiau problemiška. Todėl niekada nereikia nuvertinti ir sėkmės faktoriaus – net ir priimant teisingus sprendimus, išorinės aplinkybės gali lemti sudėtingą situaciją. Galime palyginti Lietuvą ir Bulgariją: šios šalys panašios daugeliu aspektų tokių kaip įvykęs ekonomikos perkaitimas, nekilnojamo turto rinkos burbulas, vykdyta fiskalinė politika ir valiutų valdybos modelis. Tačiau Lietuvos ekonomika atsigauna, o Bulgarijos – ne. Bulgarijos bankinio sektoriaus problemas lemia tai, kad bankus valdo Italija ir Graikija, o Lietuvoje skandinaviškų bankų veikla, bendradarbiavimas eksporto srityje su Rusija ir Vokietija – daug sėkmingesnis žingsnis.
Larsas Christensenas, Danske banko vyriausiasis analitikas
