Skirtumas siekia ir septynis eurus
R. Naviko darytos nuotraukos, iliustruojančios kai kada itin ženklų kainų skirtumą tarp vietinio Marijampolės prekybos centro ir neįvardijamo stambiojo konkurento, socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį patraukė premjero patarėjo Skirmanto Malinausko dėmesį.
„O istorija labai paprasta. Mums peršama nuomonė, kad niekada smulkus verslas negalės konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, nes tai neįmanoma. Nes didieji perka didelius kiekius, gauna geriausią kainą, turi daugiausiai pirkėjų. Tik nepaminima, koks antkainis užsidedamas. Roko šeimos verslas yra trys parduotuvės „Airo" Marijampolėje. Jas jo šeima valdo nuo 1992 m. Čia yra realios kainos fiksuotos prieš savaitę jo parduotuvėse ir didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kviečiu visus marijampoliečius apsilankyti ir įsitikinti patiems. Taip pat kviečiu visus ekonomistus savo akimis pamatyti, kaip praktikoje paneigiamos jų dėstomos tiesos.
Kai klausiau Roko, kaip tai pavyksta, jis atsakė, kad labai paprastai – net jei pačius produktus jie perka už brangiau, nei perka didieji, antkainis jų šeimos parduotuvėse yra gerokai mažesnis, todėl kainų skirtumai tokie įspūdingi. Be to, nereikia mokėti už patalpų nuomą, parduotuvėse dirba patys šeimos nariai.
Neabejoju, kad palengvinus šeimos verslų kūrimąsi, tokių pavyzdžių turėtume kur kas daugiau. Šalia kitų priemonių, būtent tai ir bus padaryta”, – savo „Facebook“ paskyroje tikino S. Malinauskas.
Nuotraukose matomi identiškų prekių kainų skirtumai kai kada iš tiesų glumina. Štai vienos rūšies skalbimo kapsulių kaina skiriasi 0,97 Eur, viskio – net 7 Eur, avižinių dribsnių 1,29 Eur. Maža to, kavos pakelį Marijampolės verslininkai siūlo net trečdaliu pigiau už didžiuosius konkurentus, o 2 litrų talpos geriamojo vandens butelį pas juos galima įsigyti 0,29 Eur pigiau.
Prabilo apie verslo žeminimą
Prekių kainas pas konkurentus fotografavęs „Airo“ pardavimų vadybininkas R. Navikas tikina, kad tokį socialinį eksperimentą jį privertė padaryti nuolat girdimas smulkiojo verslo žeminimas viešojoje erdvėje.
„Ekonomistai prisiskaitė teorijų ir teigia, kad perkant didesnį prekių kiekį, galima jas įsigyti pigiau. Tai tiesa, bet visa marža, grietinėle lieka pas prekybos tinklus. Noriu, kad ekonomistai nebeskleistų šito melo ir nebežemintų smulkiojo verslo, nes mes ir taip beveik nušluoti nuo žemės paviršiaus – mūsų yra tik 3 proc. Lietuvos rinkoje”, – sakė R. Navikas.
Jis tikina, kad prekės į „Airo“ parduotuves patenka iš tų pačių tiekėjų, kurie dirba ir su didžiausiais konkurentais.
„Pas mus nėra didesnio nei 20 proc. antkainio prekėms. O prekybos centruose yra atvejų, kuomet pramoninių prekių antkainis yra 500 proc. Aš anksčiau buvau girdėjęs tokius gandus, bet kai pamačiau tuos skaičius savo akimis, tai buvo sunku patikėti“, – tikino konkrečių produktų prekės ženklų nenorėjęs atskleisti pašnekovas.
Tiesa, R. Navikas pripažįsta, kad palankesnes kainas pirkėjams marijampoliečių prekybos tinklas gali pasiūlyti ne tik dėl mažesnių maržų. Lanksčiau kontroliuoti antkainius leidžia ir turimos nuosavos parduotuvių patalpos bei tai, kad jose dirba šeimos nariai.
Socialiniame tinkle išgarsėję mažmenininkai jau kalba ir apie plėtrą, tiesa, kol kas tik gimtojoje Marijampolėje. Paklaustas, ar visą Lietuvos mažmeninės prekybos rinką sudrebinęs vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ nepaveikė ir „Airo“ pirkėjų srautų, R. Navikas pripažino, kad pajamos mažėjo, bet tik iš pradžių.
„Pirmus du mėnesius, kuomet atsidarė „Lidl“, visų mūsų parduotuvių pajamos buvo sumenkusios 15 proc., bet po to viskas atsistatė. Žmonės pas mus grįžta ir dėl to, kad „Lidl“ neranda įprastų prekės ženklų”, – aiškino R. Navikas.
Prekybos tinklų pelningumas nėra išskirtinis
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tikina, kad minėtas didžiulis antkainių skirtumas jį, kaip vartotoją, piktintų, bet kaip ekonomistas jis tam turi paaiškinimą.
„Kuo prekė yra apyvartesnė, tuo jos antkainis mažesnis. Buitinėms prekėms, arba tokioms mažiau perkamoms prekėms antkainiai visada būna daug didesni. Tačiau teoriškai, jeigu mažesnis prekybos tinklas pardavinėja identiškas prekes kaip ir didysis, smulkusis prekybininkas neturėtų pasiūlyti mažesnių kainų“, – tvirtino T. Povilauskas.
Ekonomistas taip pat pridūrė, kad Lietuvos prekybos tinklų pelningumas kitų Europos šalių, tarp jų ir lietuvių pirkėjų pamėgtos Lenkijos, kontekste tikrai nėra išskirtinis.
„500 proc. antkainis, aišku, yra kosmosas, bet jis turbūt galioja mažesnėms prekėms", – spėjo T.Povilauskas.
Jis pažymėjo, kad nėra įsigilinęs į „Airo“ atstovo platintas nuotraukas, todėl plačiau komentuoti kainų skirtumų priežasties nenorintis.
