• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan. Tad gali skirtis ir daugiau nei pusšimčiu eurų.

Vis tik savo konteinerius turintys gyventojai turės galimybę mokėti nebe už būsto plotą, o už konteinerių skaičių, tūrį, šiukšlių išvežimo dažnį. Sutaupyti galės ir daugiabučių garažų, žemės ūkio ir sandėliavimo pastatų savininkai. 

Mokesčio skaičiavimai ir dydžiai skiriasi

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė akcentavo, kad gyventojams suteikiama ne tik „šiukšlių išvežimo“ paslauga – surenkamos atliekos turi būti tinkamai sutvarkomos, turi būti finansuojami atliekų tvarkymo įrenginiai, padengiamos administravimo sąnaudos ir pan.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi iš bendro krepšelio, į kurį surenkamos gyventojų rinkliavos, finansuojamas visas paslaugų paketas. 

Pašnekovė nurodė, kad rinkliavos ar kitų įmokų už atliekų tvarkymą dydžius tvirtina savivaldybių tarybos.

REKLAMA

Jos aiškinimu, nustatant rinkliavos dydį savivaldybės pirmiausiai nustato visas būtinąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąnaudas, kurias turi padengti iš gyventojų surinktais pinigais.

Tuomet būtinosios sąnaudos paskirstomos nekilnojamojo turto (NT) objektų (įskaitant daugiabučius ir individualius namus) savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, kurie privalo mokėti savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavą.

REKLAMA
REKLAMA

Aplinkos ministerijos atstovė pridūrė, kad skirtingose savivaldybėse rinkliavos dydžio nustatymo kriterijai ir skaičiavimai skiriasi:

„Ją sąlygoja kiekvienos savivaldybės sąnaudos, paskirstomos konkretiems atliekų turėtojams (pvz., gyvenantiems daugiabučiuose ar privačiuose namuose), turima atliekų tvarkymo infrastruktūra, taip pat ir pasirenkami įmokų paskirstymo kriterijai, todėl ir skirtingose savivaldybėse kaina gali skirtis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip pavyzdį ji pateikė 2022 m. vidutines atliekų tvarkymo išlaidas, kai, tarkime, Marijampolės regione vienam namų ūkiui per metus šiukšlių išvežimas vidutiniškai atsiėjo 49,78 euro, Utenos regione – 73,83 euro.

R. Radavičienė paminėjo, kad mažiausios vidutinės atliekų tvarkymo išlaidos, tekusios namų ūkiui per 2022 m., buvo Širvintų r. savivaldybėje, t. y. 40 eurų, didžiausios – Anykščių r. savivaldybėje, kas buvo 108,93 euro. Tad mokestis už šiukšles savivaldybėse gali skirtis ir 69 eurais.

REKLAMA

Nuo ko priklauso šio mokesčio dydis?

Pasak aplinkos viceministrės, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimčiai ir kainai įtaką daro savivaldybių specifika.

T. y. ar savivaldybėje yra daugiau daugiabučių gyvenamųjų namų, ar vienbučių; koks yra savivaldybės gyventojų skaičius; kaip tankiai jie gyvena savivaldybės teritorijoje; koks yra socialiai remtinų grupių dydis; koks yra savivaldybės teritorijoje veikiančių juridinių asmenų skaičius ir veiklos pobūdis; koks yra savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto plotas, paskirtis ir pan.

REKLAMA

R. Radavičienė paminėjo ir tai, kad šių paslaugų teikimo sąnaudos skiriasi ir priklauso nuo tokių veiksnių, kaip:

  • atliekų turėtojų apvažiavimo dažnis (reisų skaičius);
  • atstumas iki atliekų turėtojo;
  • atliekų vežimo automobilių skaičius ir būklė;
  • atliekų apdorojimo įrenginių kiekis ir būklė;
  • technologinių sprendimų pasirinkimas;
  • darbuotojų skaičius;
  • darbuotojų darbo užmokesčio dydis (skirtingo pragyvenimo lygio regionuose); 
  • atliekų turėtojų vykdomo atliekų rūšiavimo kokybė;
  • atliekų surinkimo konteinerių kiekis ir būklė;
  • kitos atliekų tvarkymo infrastruktūros būklė;
  • viešųjų pirkimų būdu įsigyjamų atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų kaina ir pan.

„Rinkliavos taisyklėse nustatomi bendrieji pagrindiniai principai ir taisyklės, kurie užtikrina tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sąnaudų priskyrimą atitinkamoms sąnaudų grupėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Leidžia užtikrinti šių sąnaudų pagrįstumą (skaičiuojant pagrįstas sąnaudas nustatomas pagrįstas rinkliavos dydis gyventojams), principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros skaidrumą, savivaldybių taryboms tvirtinant rinkliavą“, – pridūrė ministerijos atstovė.

Kodėl kainą lemia būsto plotas, o ne šiukšlių kiekis?

Paklausus, kodėl šiukšlių išvežimo kaina skaičiuojama ne pagal jų svorį, o pagal būsto plotą, aplinkos viceministrė atsakė, kad savivaldybės pačios pasirenka kriterijus, pagal kuriuos paskirsto šiukšlių tvarkymo sąnaudas jų turėtojams.

REKLAMA

Pašnekovės tikinimu, savivaldybės pasirenka paprastesnį būdą, kuris nereikalauja didesnių administravimo išlaidų, padeda išvengti piktnaudžiavimo, duomenų paklaidos ir kt.

„Vertinant kai kurių savivaldybių pasidalintą patirtį, pradėjus skaičiuoti rinkliavą pagal atliekų turėtojui priklausančio NT plotą, pastebimai sumažėjo komunalinių atliekų išmetimo atvejų miškuose, pamiškėse, ežerų pakrantėse ir pan.

REKLAMA

Savivaldybių atstovai nurodo, kad daugiabučių namų kiemuose sudėtinga sukontroliuoti išmetamų atliekų kiekį, kadangi kolektyviniai atliekų surinkimo konteineriai dažniausiai prieinami visiems, todėl gali pasitaikyti atvejų, kad į šiuos konteinerius atliekas išmes ir asmenys, kuriems nepriklauso jais naudotis, pvz., individualių namų gyventojai“, – atkreipė dėmesį R. Radavičienė.

Ji pridūrė, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą pagal gyventojų skaičių buvo susiduriama su problema, kai gyventojai, nuosavybės teise valdydami kelis NT objektus ir vykdydami juose ūkinę veiklą (pvz., būsto nuomą), nebuvo apmokestinami už atliekų tvarkymą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerijos atstovė pažymėjo, kad dažnai yra itin sunku arba brangu nustatyti tikslų kiekvieno gyventojo komunalinių atliekų kiekį.

Tad, pasak pašnekovės, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų tvarkymo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai.

REKLAMA

„Tą pažymi ir Lietuvos bei Europos teismai, kuriuose nagrinėjami su apmokestinimu už atliekų tvarkymą susiję ginčai“, – pridūrė ji.

Kokie pokyčiai laukia?

R. Radavičienė paminėjo, kad, 2021 m. pabaigoje Seimui priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, dalis savivaldybių į rinkliavą trauktinų sąnaudų bus vertinamos ir reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). 

REKLAMA

Anot jos, vienas iš svarbesnių pokyčių – tai NT savininkams, turintiems nuosavus konteinerius, numatyta galimybė rinkliavos dedamąją skaičiuoti ne pagal būsto plotą, o pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Be to, buvo sureaguota ir į žemės ūkio ir sandėliavimo paskirties pastatų savininkų skundus dėl neproporcingai pas juos susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui skaičiuojamos rinkliavos.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to, pasak aplinkos viceministrės, pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti ir žemės ūkiui tvarkyti, sandėliavimo paskirties pastatams rinkliava negalės būti skaičiuojama pagal jų bendrą plotą.

Taip pat, siekiant nustatyti vienodas įmokų taikymo sąlygas tiek individualiems, tiek daugiabučių garažams ir saugykloms, R. Radavičienės teigimu, rinkliavos nereiktų mokėti po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esančių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių saugyklų savininkams:

„Iki šiol ši rinkliava nebuvo taikoma tik individualiose valdose esantiems garažams.“

Pašnekovė pridūrė, kad patikslintas Rinkliavos taisykles savivaldybės pradės taikyti, kai VERT pirmą kartą patvirtins regionines kainas.

Kaip sutaupyti?

Kalbėdama apie realią galimybę mažinti sąskaitas už atliekų tvarkymą, R. Radavičienė nurodė, kad reikėtų žinoti, jog už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą brangiau moka tie, kurie nerūšiuoja pakuočių atliekų. 

Ji paminėjo, kad už pakuočių, virtusių atliekomis, sutvarkymo finansavimą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, kuriuos atstovaujančios licencijuotos organizacijos („Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“) apmoka savivaldybių parinktų pakuočių atliekų surinkėjų patirtas išlaidas, taip pat padengia surinktų pakuočių atliekų apdorojimo (antrinio rūšiavimo ir perdirbimo) sąnaudas.

REKLAMA

„Pakuočių atliekų turėtojams (gyventojams), išrūšiuojantiems šias atliekas į specialiai tam skirtus rūšiavimo konteinerius, šių atliekų tvarkymas nekainuoja.

Jeigu pakuočių atliekos gyventojų metamos į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, tai reiškia, kad didėja jų kiekis ir gyventojams tenka už jį sumokėti rinkliavos lėšomis“, – komentavo pašnekovė.

Anot aplinkos viceministrės, svarbu pažymėti, kad į antrinių žaliavų konteinerius gyventojai neturėtų mesti netinkamų atliekų, nes tokiu atveju didėja atliekų tvarkymo sąnaudos, kas gali sąlygoti atskirų supakuotų gaminių kainų didėjimą:

„Todėl labai svarbu, kad gyventojas ne tik pakuočių atliekų nemestų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, bet ir kad į antrinių žaliavų konteinerius nemestų netinkamų atliekų, pvz., maisto, tekstilės, elektroninės įrangos, panaudotų higienos reikmenų ir kt.“

R. Radavičienė neslėpė, kad pats atliekų rūšiavimo faktas nebūtinai turi lemti ir nulemia paslaugos kainos lygį. Tačiau pabrėžė, kad atliekų rūšiavimas patį tvarkymą daro efektyvesniu ir tuo pačiu mažinančiu sąnaudas, kurios paskirstomos atliekų turėtojams.

Kita galimybė taupyti, Aplinkos ministerijos atstovės teigimu, yra kompostuoti biologines atliekas savo sklypuose.

Gal Viceministrė galėtų atsakyti , kokį šiukšlių kiekį per metus sugeneruoja 1 kvadratinis metras ant kurio stovi nejudinama spinta ,įdomu būtų išgirsti atsakymą.
Kuo daugiau rūšiuojat, tuo daugiau mokat. Nerūšiuoju,tai nors nepikta.
Kai jie aiškina, tai žmogus visada kvailio vietoj. Daugiabūtis Vilniuje 9a namas, viena laiptinė. Žmonės tvarkingi, vyresnio amžiaus, šiukšles rūšiuoja. Bet kur tai MATOSI?, kai į pastatytas juodas, baisias dėžes neša kas netingi ir iš kitų visų daugiaaukščių. Juk tos dėžės prie kelio, tai net priveža. O mokam Tik mes. Tai koks skirtumas to rūšiavimo, sąžiningumo? Liekam kvailių vietoje. Ir neša pvz 1-o km bute gyvenantis žmogus VIENĄ maišiuką maximinį už 1cnt kokius 3-4kartus, o moka didelius pinigus!!! Butukas apie 30kv.m. Tad ką čia gali sutaupyt, kaip gali nesipiktint, kai jokios teisybės nė su žiburiu nerasi!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų