Emigrantų atostogos Lietuvoje baigėsi. Palikę sunkiai uždirbtus pinigus gimtinėje, jie iki kitos vasaros kels ekonomiką svetur.
Padeda tėvams
Alytiškis Justas su šeima jau daugiau kaip dešimtmetį gyvena ir dirba vienoje Londono atliekų tvarkymo įmonėje. Jo žmona – garsiuosius Londono taksi, vadinamuosius kebus, valdančioje bendrovėje.
Kaip ir daugelis ekonominių emigrantų, Lietuvą jie aplanko tik per atostogas ir palieka čia tūkstančius litų.
Pavyzdžiui, šeima daugiausia išlaidų atseikėjo tėvų namams remontuoti. Seną asbesto danga dengtą stogą jie pakeitė nauja. Tai jiems kainavo apie 4 tūkst. litų. Kol su meistrais darbavosi tėvų sodyboje, sūnus atostogas leido A. Sabonio krepšinio mokykloje. Su papildomomis išlaidomis tai jiems kainavo beveik 500 litų.
„Norėjau, kad sūnus pabūtų su bendraamžiais ir prisimintų lietuvių kalbą“, – pasakojo Justas.
Mama Danguolė apsilankė pas odontologą. Ten ji paliko apie 400 litų.
Moka ir už orą
Nemažai pinigų ši šeima išleidžia Alytuje esančiam butui išlaikyti. Jis pirktas tuomet, kai kelerius metus taupiusi šeima nusprendė grįžti į Lietuvą. Tačiau pagyvenę pusmetį ir padirbėję už minimumą, grįžo atgalios į Didžiąją Britaniją.
Nesvarbu, kad buvę alytiškiai jau seniai gyvena Anglijoje, o dėl krizės palyginti prabangaus buto niekas neperka, tad jie privalo sumokėti visus mokesčius už paslaugas.
Labiausiai juos papiktino visuotinai taikomas mokestis už šiukšles. Pašto dėžutėje radę grėsmingą laišką ir kosminę sąskaitą, jie neištvėrė. Metus nė vienos šiukšlės į konteinerį neišmetę gyventojai buvo priversti pakloti beveik tūkstantį litų. „Viską sudėjus buto išlaidos mums kainavo 2,5 tūkst. litų“, – pasakojo alytiškiai.
Skirtingos šeimos, skirtingos išlaidos
Tai tik nedidelė dalis visų šios emigrantų šeimos išlaidų Lietuvoje. Tėvynėje per atostogas jie paliko per 20 tūkst. litų. Daug tai ar mažai?
Pašnekovai tikino ribojantys išlaidas, nes Londone laukia ką tik įsigytas namas, kuriam reikia remonto. Vadinasi, ir naujų išlaidų.
„Kiekvieną mėnesį mūsų pinigai keliauja į Lietuvą – tai 100, tai 500 svarų sterlingų. Reikia tėvams padėti, o ir butas Alytuje kainuoja“, – teigė Justas.
Kitas emigrantas – nedidelio Airijos miestelio gamykloje dirbantis Justinas buvo kiek kuklesnis. Vos daugiau nei savaitę trukusios atostogos Lietuvoje jo šeimai kainavo apie 7 tūkst. litų.
Pinigų jūra neišsenka
Gausūs emigrantų srautai didina ir plūstantį pinigų kiekį į Lietuvą. Tokie pervedimai šaliai duoda tam tikrą dalį pajamų.
Šįmet per pirmąjį pusmetį privatūs asmenys į Lietuvą iš užsienio pervedė 200 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu. Pavyzdžiui, privačių asmenų pervedimai iš užsienio vien tik pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 729 mln. litų, antrąjį – 585 milijonų. Į šį skaičių patenka ir atlyginimai, kuriuos užsienio kompanijos perveda Lietuvoje dirbantiems savo darbuotojams
„Kažkada skaičiavau, kad Lietuvos pinigai sudaro apie 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto“, – sakė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė. Pašnekovė įsitikinusi, kad statistiniai duomenys nerodo realybės.
„Atlikęs tyrimą Pasaulio bankas konstatavo, kad maždaug 60 proc. emigrantų pinigų į savo gimtinę patenka ne per bankus, bet kitais keliais, – pasakojo ji. – Teko ir pačiai girdėti, kad yra žmonių, teikiančių grynųjų pinigų pristatymo į gimtinę paslaugas. Be to, daugelis atostogauti vyksta veždamiesi grynųjų, o Lietuvoje valiutą keičia į litus. Taigi galime galvoti, kad Lietuva pasiekia dvigubai daugiau emigrantų pinigų, nei rodo statistika.“
Eugenija Grižibauskienė
