Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc. PVM kultūros ir pramogų sektoriui galiotų bent iki kadencijos pabaigos.
„Mano giliu įsitikinimu, turėtume kalbėti apie ilgalaikius sprendimus, apie stabilią mokestinę aplinką, kuri sudarytų palankias sąlygas kultūros plėtrai Lietuvoje. Esu giliai įsitikinęs, kad šeši mėnesiai yra nepakankamas terminas“, – trečiadienį po komiteto posėdžio žurnalistams sakė M. Majauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė situaciją nevalstybiniame kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje.
Šildymo kainos – nepakeliamos
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara teigė, kad sektorius dar nespėjo atsigauti po pandemijos, kai užklupo smarkiai išaugusios energijos kainos.
„Mes turime ne šiaip problemą, mes turime didžiulę krizę šito sektoriaus, nes dar nespėjome atsigauti po kovido, ir kas dabar vyksta, iššūkiai vienas po kito. Energetiniai iššūkiai nepakeliami. Elektros iš šildymo kainos yra neadekvačiai didelės, kai kuriais atvejais jos yra didesnės nei visas veiklas sudėjus“, – sakė Ž. Diawara.
Ji taip pat pažymėjo, kad kūrybinis, kultūros ir pramogų sektorius „yra darbdaviai labai didelio individualiai dirbančio lauko“, todėl labai svarbu išlaikyti visą ekosistemą.
Asociacijos „Metų Muzikos Apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla teigė, jog lengvatinis PVM tarifas sektoriui turėtų būti pratęstas ne pusmečiui ar metams, bet kur kas ilgesniam laikotarpiui.
„PVM klausimas tikrai labai aktualus. Šiai dienai 9 proc. šešiems mėnesiais pasiūlytas variantas, kaip sakant, ačiū, kad siūlot, bet jei žiūrėtume į kultūrą į tolį, tikrai reikėtų kalbėti ne apie šešis mėnesius, reikėtų kalbėti apie žymiai daugiau, galbūt ir dešimtmetį“, – kalbėjo M. Tyla.
Jis taip pat pažymėjo, kad kultūros ir pramogų sektorius pritraukia pinigus, todėl turėtų būti vertinamas kompleksiškai.
„Paprastas pavyzdys, kitais metais mes turėsime į Lietuvą atvykstančią grupę „Rammstein“, šiandien yra apie 40 tūkst. žmonių, kurie įsigiję bilietus. Kaip organizatoriai mane informavo, daugiau kaip 15 tūkst. bilietus yra įsigiję ne iš Lietuvos, tai galite paskaičiuoti, kiek pinigų atvykę žmonės paliks Lietuvoje“, – sakė M. Tyla.
Siūlo ilgesnį terminą
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sutiko, kad kultūros ir pramogų sektorius pritraukia ir kitų veiklų, todėl turi būti vertinamas kompleksiškai, tačiau pabrėžė, kad lengvata šioms veikloms atsieina apie 11 mln. eurų per metus ir norint ją tęsti reikia rasti kitą biudžeto eilutę, kuri galėtų būti mažinama.
„Kiekvienam milijonui reikia labai aiškiai rasti lėšas ir pasakyti, iš kokios kitos balanso eilutės mažinti finansavimą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R. Bilkštytė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M. Majauskas iškėlė idėją politikams susitarti dėl ilgesnio termino, kurį lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas kultūros ir pramogų sektoriui, pvz., iki kadencijos pabaigos.
„BFK diskutuosime, galbūt išreiškiant politinę valią, kad iki šios kadencijos pabaigos Seimas sutaria, kad kultūra yra prioritetas, smulkus verslas yra prioritetas, ir priimti atitinkamus sprendimus“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė M. Majauskas.
Anot jo, „galbūt kitas Seimas kaip tautos atstovai galėtų nuspręsti kitaip“, o kol kas klausimą svarstys BFK, o vėliau siūlymai persikels į Seimo posėdžių salę.
„Išgyvenimo skaičiai“
M. Tyla teigė, kad skirtumas tarp lengvatinio 9 proc. ir standartinio 21 proc. PVM tarifo kultūros, pramogų sektoriui „kai kada yra išgyvenimo skaičiai“.
Muzikantas, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas teigė, kad dirbantys šiame sektoriuje dažniausiai patys sau sukuria darbo vietą, susimoka mokesčius ir „nieko neprašo iš valstybės“.
„Labiausiai žeidžia kultūros darbuotojus, atstovus, kūrėjus, menininkus tokie pasakymai kaip lengvata. Niekas neatėjo čia jokis lengvatos prašyti, mes esam savarankiški žmonės, dažniausiai savarankiškai dirbantys, individualia veikla, patys sau kuriam darbo vietą, patys užsidirbam, patys sumokam mokesčius, nieko neprašom iš valstybės“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė S. Urbonavičius-Samas.
„Ir čia ne jokia ne lengvata, čia yra prašymas pagaliau politikams susipurtyt ir nuspręsti, kur pagaliau yra mūsų kryptis, kad viena iš svarbiausių užduočių yra puoselėti kultūrą, nes kas pirmi stoja prieš tankus? Pats su „Bix“ grojau prie Spaudos rūmų sunkiais laikais, kai tankai važinėjo aplink, kas pirmi eina į reginius, kas garsina Lietuvos vardą? Kultūra“, – kalbėjo muzikantas.
Vyriausybė siūlo pusei metų – iki kitų metų liepos – pratęsti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, poilsio, sporto bei atlikėjų paslaugoms. Finansų ministerija skelbia, kad dėl to į biudžetą 2023 metais nebus surinkta apie 89 mln. eurų.
Už tokias PVM įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 118 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė trys. Toliau jas svarstys Seimo komitetai.
Seimo Darbo partijos frakcijos atstovai Vytautas Gapšys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įregistravo siūlymą lengvatinį tarifą pratęsti metams – iki 2024 metų sausio 1 dienos.
