Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai.
Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia.
Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera. Po Graikijos skolų restruktūrizavimo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy neslėpė džiaugsmo. Jo teigimu, Graikijos krizė buvo „išspręsta“. „Koks aš laimingas, kad buvo rasta išeitis iš Graikijos krizės, kuri mėnesių mėnesius slėgė ekonominę ir finansinę situaciją Europoje ir pasaulyje“, – džiaugėsi N. Sarkozy.
Po Graikijos skolų restruktūrizavimo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde JAV žiniasklaidai sakė, kad „ekonominis pavasaris tvyro ore“. „Mums atrodo, kad pavojaus nebėra. Tikrasis krizės, gilios krizės, pavojus kol kas pašalintas“, – aiškino C. Lagarde.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi taip pat tikina, kad krizės įkarštis praėjo. „Blogiausia jau praeityje, tačiau vis dar yra pavojų. Padėtis stabilizuojasi, – vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė M. Draghi. – Investuotojai grįžta, o Europos centrinis bankas (ECB) savaičių savaites neturėjo teikti paramos supirkinėdamas vyriausybių obligacijas. Dabar viskas vyriausybių rankose. Jos turi ilguoju laikotarpiu euro zoną paversti atsparią krizėms.“
Tačiau N. Sarkozy bendražygė Vokietijos kanclerė Angela Merkel dabartinę situaciją vertina atsargiau. „Kalbėdami apie krizę šiandien negalime teigti, kad ji baigėsi, dar tebesame viename iš krizės tarpsnių“, – savo partijos susitikime aiškino A. Merkel.
Sustojome atsikvėpti
Specialistai nelinkę pradžiuginti nei Europos, nei pačios Graikijos gyventojų. Ekonomistai aiškina, kad Graikija vis dar yra pavojuje ir kelia grėsmę Europai. Ekonomistas Davidas Wattsas CNN teigė, kad Graikijos skolos problema vis dar neišspręsta: „Nepanašu, kad graikų skolos sandoris, nepaisant didelio skolos nurašymo, bus paskutinis dalykas Graikijos krizėje.“
ECB politikos formuotojas Ewaldas Nowotny „The Telegraph“ sakė, kad nepaisant Graikijos skolų restruktūrizavimo sėkmės šaliai gali prireikti trečio paramos paketo. O „Citigroup“ vadovas Willemas Buiteris teigia, kad skolų refinansavimas Graikijos problemos neišsprendė ir blogiausias laikas Europos dar laukia. „Mes kol kas tik sustojome atsikvėpti“, – sakė ekonomistas CNBC. Tokiai nuomonei pritaria ir „The Telegraph“ komentuotojas Liamas Halliganas. Jo teigimu, Graikijos skolų restruktūrizacija yra ne krizės pabaigos pradžia, bet „tik pradžios pabaiga“.
Ispanija – naujoji Graikija?
Didžiausią grėsmę Europai kelia ne tik Graikija, bet ir kitos euro zonos ekonomikos, kurios yra žymiai didesnės ir turi daugiau įtakos pasauliui. Pasak W. Buiterio, rinkų dėmesys didžiąją metų dalį buvo nukreiptas į Graikijos skolą, tačiau dabar kilo susirūpinimas kitomis „periferinėmis“ Europos ekonomikomis.
„Ir toliau bus restruktūrizuojamos Graikijos bei Portugalijos skolos, Airija taip pat pavojuje, o Ispanija pastaruoju metu, žvelgiant iš viešųjų finansų pusės, įspūdingai suprastėjo, – įspėjo W. Buiteris. – Vis dar per mažai skubama, o jei Ispanija taps troikos programos šalimi, priemonės, kurios šiuo metu prieinamos, – netiks. Mes reikšmingus (restruktūrizavimo) darbus matome tik Graikijoje, bet ir to neužtenka sveikam šalies fiskaliniam pagrindui atkurti.“
Dėl kitų skolose įklimpusių Europos šalių, ypač Ispanijos, sunerimo ir Europos vadovai. Europos Sąjungos ekonomikos komisaras Ollis Rehnas pripažino, kad padėtis Ispanijoje yra „trapi“. O BBC rašo, kad Madride kilo didelis erzelis, kai Italijos premjeras pasakė, kad Ispanija kelia „didelį susirūpinimą“, mat ispanai mano, jog situacija vertinama blogiau, nei yra iš tiesų.
Tačiau iš tiesų prastą kitų šalių padėtį rodo praeitą savaitę pasigirdusios kalbos apie Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimą. A. Merkel sutiko didinti fondą iki 700 mlrd. eurų, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina jį plėsti net iki 1 trln. eurų.
„Pastarąsias kelias savaites kalbas apie didesnį finansavimą paskatino finansų rinkos signalai, pranešantys apie augantį investuotojų susirūpinimą Ispanija, kurios vyriausybė bando pakeisti savo skolinimosi tikslus“, – aiškina BBC ekonomikos apžvalgininkas Andrew Walkeris.
Taupymas žudo augimą
Kai kurie netiki, kad Europa išlips iš krizės, nes esą ji apsėsta taupymo ir negalvoja apie augimą. EBPO vadovas Angelo Gurria dėl to skatina didinti paramą skolose paskendusioms Europos šalims. Šioms reikia atgaivinti rinkas ir pasitikėjimą. „Europa sustojo, – aiškino A. Gurria Briuselyje. – Jai reikia išjungti pirmą pavarą ir augimą iškelti svarbiausiu prioritetu.“ EBPO galva ragino Europą parodyti rinkoms, kad ši vis dar turi parako ir gali jį panaudoti.
JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris taip pat teigia, kad taupymas neišves Europos iš krizės: „Fiskalinės reformos yra tik dalis sprendimo. Didesnis iššūkis – atkurti konkurencingumą ir pakankamą ekonomikos augimo tempą.“ Pasak T. Geithnerio, jei kaskart sulėtėjus ekonomikai ir kilus deficito problemoms valstybės priverstinai mažintų išlaidas ar staigiai pakeltų mokesčius, jos pakliūtų į užburtą taupymo ratą, kuris žudytų ekonominį augimą.
Tad kol kas JAV iždo vadovas piešia niūrią ateitį Europai: „Ekonominis augimas dar kurį laiką bus silpnas. Fiskalinis tvirtinimas vyks palaipsniui, o reformos užtruks daugelį metų.“ Reformos neveiks be finansinės paramos, kuri leistų valstybėms pigiai skolintis ir išlaikytų palūkanų normas tokio lygio, kuris nestabdytų ekonominio augimo, teigia T. Geithneris.
Platesnis vaizdas
Vienas žymiausių ir įtakingiausių pasaulio ekonomistų bei bankininkų Jimas O'Neillas siūlo kitokį požiūrį į pasaulinę krizę. Idėja, kad pasaulyje išplitusi finansinė krizė, yra neteisinga, tiki J. O'Neillas ir teigia, kad daugeliui ekonomikų net Vakaruose sekasi puikiai.
„Vokietija labai gerai laikosi, – pavyzdį pateikia jis. – Vokietijos nedarbo lygis praėjusį mėnesį nukrito iki mažiausio per 20 metų. Negirdime, kad žmonės skųstųsi Švedijoje. Taip pat nieko nesigirdi iš Kanados ar Australijos.“ Tiesą sakant, teigia J. O'Neillas, krizę išgyvena tik grupelė šalių – JAV, Jungtinė Karalystė ir vargstančios Viduržemio valstybės.
„Pasaulio ekonomika, nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria kai kurios Vakarų šalys, auga apie 3–4 procentus, – sako jis. – Jeigu pažvelgsime į šį dešimtmetį, man atrodo, kad pasaulis, tikroji pasaulio augimo tendencija, iš tiesų spartėja, nepaisant kai nors kai kurioms valstybėms kilo rimtų problemų.“
FAKTAI: Padariniai
Europos Komisija prognozuoja, kad euro zona šiemet susitrauks 0,3 procento. Visos Europos Sąjungos ekonomikos augimas šiemet sustos.
Graikijos skola buvo sumažinta 105 mlrd. eurų (362,25 mlrd. litų) – tai didžiausia skolos restruktūrizacija istorijoje.
Dabartinis Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) – 500 mlrd. eurų (1,725 trln. litų). Iš fondo jau pasiskolino šalių troika – Airija, Portugalija ir Graikija.
Graikija, Ispanija ir Portugalija atsako už 95 proc. ES atsiradusių bedarbių nuo 2010 m.
