„Kaip žinote, turime net perteklinį likvidumą, iš ko kyla poreikis kalbėti apie solidarumo įnašą, šia prasme tie likvidumo rezervai yra tikrai labai geri, atsargos yra didelės. Nerimo dėl likvidumo situacijos sistemos mastu tai tikrai nėra“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kur aptariamos galimos JAV banko bankroto pasekmės, sakė S. Krėpšta.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje ir Europoje, priešingai nei JAV, nebuvo sušvelninti likvidumo reikalavimai mažiems ir vidutiniams bankams.
„Mes nepadarėme žvelgiant retrospektyviai tos klaidos ir neturime sušvelnintų reikalavimų vidutiniams bankams, kalbant apie likvidumo reikalavimus. Padengimo likvidžiu turtu rodikliai, stabilaus finansavimo rodikliai galioja visiems bankams, net ir patiems mažiausiems, net ir mūsų specializuotiems bankams ir kredito unijoms iš esmės yra panašūs reikalavimai“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Jo teigimu, Lietuvoje jau pasiektas būtinas sukauptas Indėlių draudimo fondas, be to, jo apimtį norima padidinti daugiau nei reikalaujama.
„Europiniai reikalavimai reikalauja, kad Indėlių draudimo fonde kiekvienos šalies būtų bent 0,8 procento visų apdraustų indėlių – mano žiniomis, šis lygis Lietuvoje jau pasiektas, bet mes turime nacionalinį tikslą – ambicingesnį tikslą: turėti 2 procentus fonde. Iki šio tikslo dar šiek tiek trūksta“, – sakė jis.
Šiuo metu metinė banko įmoka į fondą Lietuvoje siekia 0,1 proc. apdraustų indėlių sumos, ją gali būti siūloma didinti iki 0,2 proc.
S. Krėpšta sako, kad 2 proc. sukauptos indėlių sumos užtektų suvaldyti situaciją, jeigu vidutinio dydžio bankas patirtų problemų ir gyventojams reikėtų greitai kompensuoti indėlius.
„Kaip minėjau – tokios rizikos dabar nematome, bet geriau pasiruošti, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – sakė S. Krėpšta.
Anot LB atstovo, JAV bankų problemas sukėlė ne tik prastas rizikos valdymas, bet ir tai, kad jie buvo priklausomi nuo didelių indėlių, kurių atsiėmimas sukėlė likvidumo problemų. Tuo metu Lietuvos komercinių bankų verslo modelis ir turto struktūra yra visai kitokia.
„Akivaizdūs skirtumai, lyginant bankinę sistemą Lietuvos ir tuos bankus, kurie susidūrė su problemomis Amerikoje, ta pati struktūra yra visai kitokia, tai ir verslo modelis, ir įsipareigojimų struktūra ne tokia koncentruota, mūsų bankai žymiai daugiau turi indėlių iš fizinių asmenų, mažesne apimtimi, kartu ir diversifikuoti finansavimo šaltiniai žymiai labiau yra, taip ir turto struktūroje neturime tokių bankų, kurie visą turtą būtų investavę į vertybinius popierius ir ypač ilgo laikotarpio vertybinius popierius, kurie ir sukėlė tuos nuostolius, kai juos teko parduoti“, – sakė LB valdybos narys.
S. Krėpštos teigimu, JAV bankų uždarymą lėmė ir tai, kad jis turėjo sąsajų su kriptovaliutų rinkomis, juose nebuvo atlikti vadinamieji atsargų streso testai.
Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratas Algirdas Butkevičius klausė, ar grėsmės nekelia aktyviausiai visose Baltijos šalyse Lietuvoje veikiantis kriptovaliutų sektorius.
S. Krėpštos teigimu, kriptovaliutų rinką prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, o LB duomenimis, pernai šalyje buvo apie 850 keityklų – daugiausiai Baltijos šalyse, tačiau įvedus kapitalo reikalavimus jų skaičius sumažėjo iki 250–260.
„Be abejo, šis sektorius reikalauja labai daug dėmesio, jį reikia reguliuoti įstatymų kontekste tvariai, prižiūrėti aktyviai, tų rizikų yra – matome ir negerų pavyzdžių kitose šalyse, kalbant apie sankcijų apėjimą, pinigų plovimą. Tai iš tiesų rizikingas sektorius“, – sakė S. Krėpšta.
Paėjusį penktadienį uždarytas JAV Silicio slėnio bankas (angl. „Silicon Valley Bank“, SVB), nuo 9-ojo dešimtmečio Jungtinėse Valstijose buvęs vienas didžiausių skolintojų startuoliams, – jis netikėtai žlugo indėlininkams ėmus masiškai atsiimti indėlius.
Be to, siekiant užkirsti kelią plintančiai bankų krizei sekmadienį uždarytas Niujorko kriptovaliutų sektoriaus skolintojas „Signature Bank“.
SVB žlugimas yra ne tik didžiausias banko žlugimas nuo „Washington Mutual“ bankroto 2008 metais, bet ir antras pagal dydį mažmeninio banko žlugimas JAV.
