„Planuojame turėti studijų rezultatus jau gegužės mėnesį apie mūsų technines galimybes – adekvatumą, tinklo stabilumą, kainų pokyčius, kurie gali būti su greitesne sinchronizacija. Aš tikiuosi, kad po šito žingsnio, kuomet Latvija ir Estija matys studijos rezultatus, bus galima kalbėti ir apie bendrą (izoliuoto darbo – BNS) bandymą“, – ketvirtadienį po susitikimo su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Yra labai aiškus prioritetas sinchronizuotis kaip galima greičiau, kai tik leis techninės galimybės. Studijos, mano manymu, turėtų parodyti labai aiškias sąlygas, kokiomis mes galime sinchronizuotis ir, ar tai kelia bet kokią, bent mažiausią grėsmę, mūsų sistemai. (...) Manau ir tikiuosi, kad tie žingsniai po studijų rezultatų paskelbimo bus žymiai spartesni“, – teigė ministras.
D. Kreivys tikisi, kad sprendimą trauktis iš BRELL sutarties Baltijos šalys priims kartu.
„Mes planuojame, kad po bandymo, taip pat po studijų rezultatų aptarimo tie sprendimai bus priimti. Tikiuosi, kad jie bus priimti kartu visų trijų Baltijos šalių“, – teigė ministras.
„Jeigu bus studijų rezultatai pozityvūs, tokia galimybė yra“, – pridūrė jis, atsakydamas į klausimą, ar iš BRELL sutarties Baltijos šalys galėtų trauktis kartu.
Lietuva balandžio 22 dieną pirmąjį šalies istorijoje izoliuoto darbo bandymą žada atlikinėti viena.
Prieš 2025 metų pabaigoje numatytą baigti sinchronizavimą su Europos tinklais visos Baltijos šalys taip pat turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.
Vis dėlto Lietuva siekia paankstinti procesą ir sinchronizuotis 2024 metų vasarį.
Latvijos klimato ir energetikos ministras R. Čudaras sakė, kad Latvijos dalyvavimas bendrame Baltijos šalių izoliuoto darbo bandyme ir greitesnė sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais priklauso nuo „daugybės faktorių“
„Tai priklauso nuo su studijomis (techninių galimybių – BNS) susijusios situacijos bei, žinoma, nuo mūsų energetikos sistemos pasiruošimo šiam bandymui ir desinchronizacijai“, – žurnalistams sakė R. Čudaras.
„Tai visiškai akivaizdu – mes turime planą (sinchronizuotis – BNS) iki 2025-ųjų – ne tik Latvija, bet ir visos Baltijos šalys“, – pridūrė jis.
Vis dėlto R. Čudaras teigė, kad balandžio 22 dieną turintis įvykti Lietuvos elektros sistemos izoliuotas darbo bandymas pasitarnaus kaip „vertingas žingsnis link sinchronizacijos su kontinentine Europa“.
„Mes palaikome šį testą, ir mūsų elektros perdavimo sistemos operatorius yra pasiruošęs pagelbėti šiam testui Lietuvoje“, – sakė Latvijos ministras.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
BRELL sutartis yra penkių valstybių operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
