„Tiesa“, – žurnalistams šalia Vilniaus trečiadienį teigė ministras, paprašytas patvirtinti informaciją, jog Estija labiausiai priešinasi, kad sinchronizavimo projektas būtų baigtas 2024 metų pradžioje, o ne 2025 metų pabaigoje.
D. Kreivys trečiadienį lankėsi Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje, kur iki metų pabaigos bus įrengtas 50 megavatų (MW) galios elektros baterijų parkas.
Energetikos ministras teigė nežinantis, kodėl Estija priešinasi greitesniam projekto įgyvendinimui: „Nežinomos priežastys, nes techninių priežasčių nėra“.
D. Kreivys praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva siekia, kad Baltijos šalys elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, tačiau pridūrė, kad ši data kelia abejonių Latvijai ir Estijai. Jis teigė nematantis priežasčių, kodėl sinchronizacijos negalėtų būti paankstinta.
„Nematau jokių argumentų. Už tą (greitesnę sinchronizaciją – BNS) pasisako Europos Komisija, taip pat Lenkijos pusė ir tinklo operatorius („Litgrid“ – BNS). Jokių argumentų, kodėl nereikėtų (anksčiau – BNS) sinchronizuotis, aš nematau“, – teigė D. Kreivys.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų turi būti užtikrintas iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad tai įvyktų 2024 metais.
