Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą. Tai pirmasis ECB strategijos įvertinimas per beveik du dešimtmečius ir pats reikšmingiausias sprendimas nuo bendros valiutos įvedimo.
Tačiau akivaizdi ECB prezidentės pergalė, kurią ji pasiekė gavusi visapusišką banko strategijos peržiūrėjimo palaikymą, išties maskuoja nesutarimus, kylančius sprendžiant pinigų politikos klausimus.
Portugalijos ir Airijos atstovai ECB komentavo, kad nuomonių įvairovė labiausiai išryškėja bandant strategiją paversti į politinius sprendimus.
„Visi mes turime savo nuomonę, ir kai kurių nuomonės skiriasi“, – sakė ECB vadovaujančiosios tarybos narys Gabriel Makhlouf.
Eurozonai kovojant su didžiausia recesija nuo Antrojo pasaulinio karo, Ch. Lagarde dar neturėjo progos išbandyti savo gebėjimo suvienyti politikus, kad šie palaikytų bendrą strategiją.
Banko politikos formuotojai spręs, ar nereikėtų atnaujinti ECB ateities gairių, kuriose būtų išdėstyti ekonomikos būklės lūkesčiai ir numatoma galima monetarinės politikos kryptis ateityje. Ch. Lagarde jau dabar ruošiasi nesklandumams.
„Nuo dabar jos bus tikrinamos kas šešias savaites, – interviu su „Financial Times“ teigė ECB prezidentė, kalbėdama apie ateities gaires. – Tačiau aš neturiu iliuzijų, kad kaskart, praėjus šešioms savaitėms, mes sulauksime vienbalsio pritarimo ir visuotinio sutikimo, nes visuomet atsiras įvairių pasiūlymų, keletas skirtingų pozicijų.“
Tiesti tiltus
Pranašaujama, kad strategijos įvertinimas pasirodys tik rudenį, ypač po to, kai politikos formuotojai viešai skelbia skirtingas nuomones pagrindiniu klausimu – koks, pagal naująją strategiją, būtų ECB kainų stabilumo tikslas.
Vienas aukščiausių ECB darbuotojų teigė, kad prezidentė viso proceso metu sieks išlaikyti visapusišką tarybos narių palaikymą. Pati Ch. Lagarde spaudos konferencijoje pabrėžė, kad jai yra labai svarbu gauti visų pritarimą.
„Šis vienbalsiškumas suteiks papildomo patikimumo mūsų įsipareigojimui pasiekti 2 proc. infliacijos tikslą“, – sakė ECB prezidentė.
Nuo savo kadencijos pradžios 65-erių prancūzė stengiasi įveikti nesantaiką ECB valdančiojoje taryboje, kuri atsirado jos pirmtako Mario Draghi valdymo metu. M. Draghi turėjo įprotį iš anksto pranešti apie sprendimus, o tai papiktindavo daugelį jo kolegų, ypač fiskalinius „vanagus“, palaikančius griežtesnę pinigų politiką.
Tarybos nariai, su kuriais leidinys „Politico“ rengdamas šį tekstą, gyrė Ch. Lagarde lyderystę. „Ji visuomet nori pasiekti bendrą susitarimą. O tai yra svarbu“, – sakė G. Makhlouf, Airijos centriniam bankui atstovaujantis tarybos narys.
Pabrėždamas, kad nuomonių įvairovė yra svarbi diskusijų dalis, G. Maklouf gyrė Ch. Lagarde sugebėjimą moderuoti susitikimus. „Ji kviečia mus kalbėti, leidžia tęsti, net jeigu kalbame per ilgai. Nėra jokios abejonės, jos stilius skiriasi nuo jos pirmtakų“, – sakė G. Maklouf.
Kitas Valdančiosios Tarybos narys Mario Centeno sakė, kad Ch. Lagarde atlieka svarbiausią vaidmenį vedant konstruktyvias diskusijas ir siekiant susitarimo.
„Dvejus su puse metų buvau Eurogrupės prezidentas, – sakė tarybos narys iš Portugalijos. – Žinau viską apie raudonas, rausvas, žalias linijas. Galiu patikinti, kad diskusijos prie šio stalo vyko sklandžiai ir buvo konstruktyvios. Skirtingi požiūriai buvo labai aiškūs, tačiau tai netrukdė siekti bendro susitarimo.“
Per dideli lūkesčiai
Tačiau teikiant pirmenybę vieningumui, gali nukentėti susitarimo esmė ir aiškumas. Politikos formuotojai sutiko pakeisti infliacijos tikslą nuo beveik 2 proc. iki lygiai 2 proc. Tačiau ECB pripažino, kad 2 proc. infliacijos tikslas, kai palūkanų normos yra nepaprastai žemos, gali lemti: „Pereinamąjį laikotarpį, kai infliacija šiek tiek viršys nustatytą ribą.“
Tiesa, atsirado daugybė interpretacijų apie tai, kaip infliacijos tikslo viršijimas gali paveikti banko reakcinę funkciją.
Pati Ch. Lagarde, jau ne kartą žadėjusi, kad ECB aiškiau informuos apie savo politinius sprendimus, nepaaiškino, ką ši užuomina reiškia. Kai ji buvo apie tai viešai paklausta, ji paprasčiausiai pakartojo susitarimą, nepatikslindama nei kiek laiko toks tikslo viršijimas galėtų trukti, nei ar jis būtų pageidautinas.
Tai suteikė galimybę politikos formuotojams pateikti savo interpretacijas.
Suomijai Valdančiojoje Taryboje atstovaujantis Olli Rehn anksčiau yra viešai skatinęs ECB pereiti prie JAV federalinį rezervą primenančios vidutinės infliacijos sistemos, pagal kurią politikos formuotojai leistų infliacijai viršyti nustatytą ribą tam, kad būtų kompensuoti ankstesni laikotarpiai, kuomet infliacijos tikslas nebuvo pasiektas. Tokios sistemos elementų jis įžiūrėjo ir naujame ECB susitarime.
„Šį sprendimą palaikiau visa savo širdimi ir siela“, – sakė jis, komentuodamas centrinio banko pakeitimus. Jis taip pat pridūrė: „Apskritai, strategijos peržiūrėjimo motyvai ir po jo pateikta analizė, JAV centrinis bankas (FED) ir ECB atveju, nėra tokie nutolę.“
„Strategijos peržiūrėjimą interpretuoju taip: jeigu panašūs ekonominiai smūgiai sukrėstų tiek JAV, tiek eurozoną, pinigų politikos reakcijos abiejose Atlanto pusėse nebūtų labai skirtingos“, – teigė O. Rehn.
Bet G. Makhlouf pabrėžė skirtumus. „Mes darome ne tai, ką daro FED. Mes nenustatome vidutinės infliacijos ribų. Mes nekuriame pramanytų strategijų, – sakė jis. – Mes tiesiog pripažįstame, kad veiksmai, kurių yra imamasi – ypač kai sumažėja infliacijos lygis – gali sukelti trumpalaikį infliacijos perviršį. Mes naudojame žodį „trumpalaikis“, kuris nurodo dar trumpesnį laikotarpį nei žodis „laikinas“.
Nestebina tai, kad „Bundesbank“ vadovas Jens Weidmann taip pat turėjo panašų ir gana „vanagišką“ šios naujos strategijos supratimą. „Mes nenorime, kad mūsų pinigų politika priklausytų nuo praeityje nepasiektų tikslų, – sakė J. Weidmann. – Mes nenorime nei mažesnės, nei didesnės normos.“
Tikriausiai atviriausiu vertinimu pasidalino Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroi de Galhau. Jis pripažino, kad politikos formuotojai tiksliai neapibrėžė, kaip galėtų atrodyti pereinamasis viršijimas. „Mes nediskutavome apie jokią galimą trukmę, nes nekalbėjome apie jokius skaičius. Viskas priklauso tik nuo situacijos“, – interviu su „Boursorama“ metu sakė jis.
Arba, kaip sakė O. Rehn: „Vis dar išlieka daug erdvės veiksmų laisvei, o taip ir turėtų būti, nes pinigų politika yra ne tik mokslas, bet ir menas.“
Susiskaldymas grįžo
Vieningas susitarimas dėl įvertinimo kalbos buvo pasiektas pirmajame nenuotoliniame ECB valdančiosios tarybos posėdyje, vykusiame netoli Frankfurto.
Bet tik laikas parodys, ar susitikimas padės nustatyti konstruktyvų toną ateityje laukiančioms sudėtingoms diskusijoms, ir ar nesutarimai neišryškės kito ketvirtadienio diskusijose dėl ateities gairių.
Nemažai ginčų gali kilti dėl Turto pirkimo programos (APP) kurią kai kurie nariai nori pratęsti bent iki 2023 m. Kiti taip pat norėtų programai netaikyti ECB pasižadėjimo išlaikyti žemas palūkanų normas.
„Manau, kad ateities gairės turi būti pritaikytos prie naujosios strategijos. Šiuo klausimu aš prisidėsiu prie kompromiso, – sakė M. Centeno. – Aš manau, kad būtų naudinga nuo ateities gairių atskirti APP ir jos palūkanų normas. Pagal dabartinį formatą, vienas šių sprendimų numato kitą, ir mano nuomone, tai nėra efektyvu.“
Kiti nesutinka. „Aš, asmeniškai, nesutikčiau su tuo, kaip jūs ką tik apibūdinote APP, – paklaustas apie pasiūlymą atsakė G. Makhlouf. –Nemanau, kad yra naudinga apsiriboti konkrečiu laiko intervalu. Manau, mums reikia daugiau lankstumo. Ir be jokios abejonės, gyvenant tokiame pasaulyje, kokiame gyvename, kuo daugiau lankstumo turėsime, tuo geriau.“
Nemažai diskutuojama ir apie banko Specialiosios pandeminės pirkimo programos (PEPP) ateitį. Dabar ECB žada pirkimus tęsti bent iki 2022 m. kovo mėnesio.
Kai kurie politikos formuotojai dar birželio mėnesį vykusio susitikimo metu siūlė sumažinti dabartinę 80 mlrd. eurų pirkimo apimtį. Tačiau tąkart dauguma sutiko su vyriausiojo ekonomisto Philip Lane siūlymu išlaikyti esamą normą.
„IGN“ ekonomistas Carsten Bzerski teigė, kad toks iššūkis gali išryškinti diskurse atsirandančius prieštaravimus. „Paskutinį kartą 2019 m. matytas susiskaldymas tarp „vanagų“ ir „karvelių“, atrodo, grįžo“, – sakė jis, reaguodamas į birželio mėnesio susitikimo protokolą.
Jeigu Ch. Lagarde ir toliau nori tęsti savo vienbalsių nutarimų rekordą, ECB prezidentei gali tekti pakelti savo išgirtus derybų įgūdžius į aukštesnį lygį.
